
Po dvejų metų pertraukos sugrįžo prieš beveik du dešimtmečius užgimusi ir išpuoselėta tradicija – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų gydytojų specialistų vizitas Plungėje. Iki pandemijos kasmet mūsų miesto ligoninėje su vietos gydytojais bendraudavo, pacientus konsultuodavo ir susitikdavo su apie medicinos studijas galvojančiais rajono moksleiviais garsūs medikai iš Kauno. Tradicija išlaikyta ir šiemet: trečiadienį Plungėje lankėsi septyni aukščiausios kvalifikacijos klinikų specialistai.
Tikslas – ligoninės gydytojai ir pacientai…
Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis Kaune dirbančių garsių medikų kilę iš Plungės, jie aktyviai dalyvauja Plungiškių draugijos veikloje ir nėra abejingi savo gimtinei. Pirmasis specialistų „desanto“ tikslas mūsų mieste – ligoninės gydytojai ir pacientai.
Svečius pasitikęs Plungės ligoninės laikinasis direktorius Remigijus Mažeika pasidžiaugė, kad tradicija toliau puoselėjama, kad naudos bus ir svečiams, ir medikams, ir pacientams, ir būsimiems medicinos studentams. „Tradicija kilo iš to, kad nemažai medicinos korifėjų yra iš Plungės, ir dėl to rajonas vertas pasididžiavimo. Ko gero, nesu matęs vienoje vietoje tiek profesorių. Tik atvažiavęs į Plungę tą išvydau“, – pažymėjo ligoninės vadovas.
Galimybe susitikti ir pamatyti veidus be kaukių, tradicijos tąsa džiaugėsi ir meras Audrius Klišonis. „Labai svarbu, kad plungiškiams bus galimybė gauti aukščiausio lygio konsultacijas. Ir dar vienas svarbus momentas – susitikimas su gimnazistais, baigiamųjų klasių moksleiviais, kurie galvoja studijuoti mediciną. Tokią profesūrą, akademinę visuomenę reikia auginti nuo mažens. Susitikimas tam ir yra organizuojamas, nes niekas kitas taip „neužkabina“, kaip pavyzdys“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Atvykusiuosius pasveikino ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus. Pasak jo, dėmesys neatsiranda iš niekur. Jis atsiranda iš šaknų, iš didelės iniciatyvos. L. Skierus priminė, jog tos iniciatyvos pradininkas buvo Bronislovas Lubys. „Mes visi esame iš čia ir džiaugiamės, kad mūsų kraštas toks stiprus, kad turi didelę trauką. Turime stengtis, kad neapleistume jo. Labai smagu – abipusė draugystė ir nauda, kad Plungiškių draugija tęsia tą darbą“, – džiaugėsi Plungiškių draugijos vadovas.
Trečiadienį Plungėje besilankančius kraštiečius ir kitus medikus pristatė iš Plungės kilęs Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas. Be jo, į savo kraštą atvyko LSMU rektorius, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, Plungės garbės pilietis, širdies chirurgas prof. habil. dr. Rimantas Benetis, Kardiologijos klinikos vadovas, Plungės garbės pilietis, kardiologas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas. Pabendrauti su plungiškiais atvažiavo ir Kardiologijos klinikos Miokardo infarkto sektoriaus vadovė kardiologė prof. dr. Olivija Gustienė, LSMU prorektorius studijoms, gydytojas neurologas prof. dr. Kęstutis Petrikonis, Anesteziologijos klinikos vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas prof. dr. Andrius Macas, kuris dalyvavo rengiant naująją intensyviosios terapijos reikalavimų tvarką, otorinolaringologas doc. dr. Evaldas Padervinskis, Kauno klinikose atsakingas už stacionarinių paslaugų teikimą, ir gydytojas urologas dr. Kęstutis Vaičiūnas.
„Teisingai pasakyta, kad čia – stiprios šaknys, kad ten, kur stiprūs žmonės, stiprus kraštas. Smagu, kad tradicija tęsiasi. Vis galvojame, kas čia mus traukia, ką galėtume dar padaryti? Ar savo paties įprasminimas, ar kažkoks kitas tikslas mus veda ir padeda suprasti, kad esame reikalingi Plungei, kad Plungė ir plungiškiai mums taip pat reikalingi? Visada smagu sugrįžti“, – susirinkusiesiems kalbėjo R. Benetis. Baigdamas Plungės garbės pilietis akcentavo, jog mūsų miesto ligoninė turėtų išlikti. „Padėsime, žiūrėsime, kaip sustiprinti pozicijas“, – pažadėjo svečias.
Medikų laukė ne tik oficialios atvykusiųjų kalbos, bet ir naudinga konferencija, kurioje pranešimus apie ūminio skausmo chronizaciją bei ūmaus miokardo infarkto diagnostikos ir gydymo aktualijas skaitė A. Macas ir O. Gustienė.
Po susitikimo Kauno medikai kartu su Plungės ligoninės gydytojais konsultavo pasirinktus pacientus, kuriems reikalinga aukštesnio lygio gydytojo konsultacija.
…būsimi studentai
Iš ligoninės svečiai Plungės „Saulės“ gimnazijoje susitiko su rajono moksleiviais, siejančiais ateities planus su medicina.
Akademinę valandą trukusiame susitikime LSMU rektorius R. Benetis, kuris, beje, taip pat baigė „Saulės“ gimnaziją, K. Petrikonis, R. Žaliūnas skatino moksleivius rinktis mediciną, nes tai profesija, kurios niekas neatims: nei pasikeitusi politika, nei karas, nei kitokios negandos. Prie raginimų jungėsi ir L. Skierus, A. Klišonis.
Svečiai pasidžiaugė, kad šiais metais Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą pakilo į trečią vietą. K. Petrikonis priminė, kokių dalykų egzaminus reikėtų pasirinkti ketinant studijuoti LSMU. „Studijuoti bus sunku, bet įdomu“, – pažadėjo jis. A. Macas atkreipė dėmesį, jog studentai iš regionų paprastai būna motyvuotesni, ir kvietė didžiuotis savo krašto atstovais, kurie ne tik baigė medicinos studijas, bet ir pasiekė karjeros aukštumų. Vienas iš jų, pasak profesoriaus, – LSMU anesteziologijos studijas baigęs plungiškis Aurimas Pečkauskas, kuris šiuo metu yra sveikatos apsaugos viceministras.
Kaip ir minėta, susitikti su galbūt būsimais dėstytojais atvyko ir mokinių iš kitų gimnazijų.
„Noriu padėkoti Plungiškių draugijai, kuri organizuodama tokius susitikimus nepamiršta ir tų mokyklų, kurios niekada nepateks į „Tūkstantmečio“ programas, kurios niekada negalės turėti modernių laboratorijų, bet kurios ugdo ne prastesnius ateities visuomenės kūrėjus“, – rajono karjeros ugdymo specialistų metodinio ratelio vardu į susirinkusiuosius kreipėsi Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Gramalienė ir pridūrė: „Atsivežėme iš Alsėdžių didelį būrį. Turime vieną devintokę, kurią galbūt siūlyčiau globoti Plungiškių draugijai ar garbiai profesūrai, nes iš jos tikrai po kelerių metų išaugs arba „žaliūnaitė“, arba „benetytė“.“
Alsėdiškiai svečiams atvežė dovanų. Pirmoji atiteko Alsėdžiuose gimusiam R. Žaliūnui, kita – A. Macui, kuriam, pasak D. Gramalienės, oficialiai įteiktas žemaičio pasas.