Gegužės 20-oji plungiškiams tapo išskirtine diena. Kaip pabrėžė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, švenčiant Magdeburgo teisių suteikimo Plungei 230 metų sukaktį, atgimė vienas seniausių ir gražiausių medinių miesto pastatų – kunigaikštienės Marijos Oginskienės 1910 metais statytas ir dvaro rūmų advokatui padovanotas namas. Užsukę į šalia vaikų bibliotekos esantį pastatą plungiškiai galės susipažinti su miesto istorija, mažieji dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.
O galėjo būti kitaip
„Šiandien namas – tarsi gardus saldainis tarp Laisvės alėjoje stovinčių medinukų: liaudiško stiliaus, su mansarda ir veranda, gausiai puoštas medžio drožiniais – Plungės dvaro sodybos Advokato namas. O juk galėjo būti ir kitaip. Šis pastatas galėjo būti sulygintas su žeme, kaip ir daugelis medinės architektūros objektų. Tačiau įsikišus plungiškių visuomenei, o ypač Plungiškių draugijai, buvo nutarta namą išsaugoti ir restauruoti“, – susirinkusiesiems kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus (ŽDM) vadovas A. Bakanauskas.
Nuo 2017-ųjų iki 2021-ųjų vyko Advokato namo tvarkybos darbai: pakeista stogo danga, langai, durys, fasadas, pagaminti nauji medžio pjaustiniai, atstatyta pirmo aukšto rąstų siena, pakeisti atskiri sienojai, sutvarkytas vidus, inžineriniai tinklai.
Žvilgsnis į praeitį
ŽDM direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė atkreipė dėmesį, kad nors Plungė nėra labai didelis miestas, kur būtų daug modernios architektūros ir, atrodo, turėtų būti daugiau medinių pastatų, tačiau pasižvalgius matyti, kad tų medinukų lieka vis mažiau. „Tad Plungės dvaro sodybos Advokato namas yra vienas iš paskutinių autentiškų istorinių medinių pastatų, kuriuos pavyko išsaugoti ir suteikti jiems pirmykštę išvaizdą“, – džiaugėsi istorikė.
Pasak J. Skurdauskienės, kitas momentas, kuo įdomus Advokato namas, yra tai, kad jis ne kaimo, o labiau miestietiško tipo, galbūt primenantis kurortinį, pastatas – vienintelis medinis dvaro teritorijoje. Tiesa, medinių pastatų dvaro sodyboje yra buvę daugiau. Du iš jų buvo dideli gyvenamieji: vienas, išpuoštas labai gražiais drožiniais, vadintas Šveicarija, kitas, šalia stovėjęs, buvo muzikantų bendrabutis, vadintas Muzikantine. Mažesnių medinių pastatų taip pat būta, tačiau jie nebuvo gyvenamieji ir buvo naudojami kitiems tikslams.
Kalbėdama apie Advokato namo architektūrą, istorikė pažymėjo, jog matyti, kad jį statė ne šiaip kokie kaimo meistreliai, o profesinį pasirengimą turintys meistrai. „Pastato architektūroje rasime detalių fragmentų, kurie puošia reprezentacinius Plungės miesto ir jo apylinkių trobesius, tokius kaip klebonijos, kiti viešieji pastatai“, – dėstė J. Skurdauskienė.
Vien iš pastato pavadinimo nesunku susigaudyti, kad jame gyveno ir dirbo advokatas, kuris, J. Skurdauskienės žodžiais tariant, buvo vienas svarbiausių dvaro administracijos pareigūnų ir priklausė jo tarnautojų elitui.
„Atrodo, advokatas dvaro šeimininkui buvo svarbus asmuo, tačiau namas jam pastatytas sodybos pakraštyje, arčiau miesto ir arčiau viešojo bulvaro, kuris siejo dvarą su miesteliu. Tai reiškia, kad advokato darbas buvo glaudžiai susijęs su Plungės gyventojais“, – pasakojo istorikė. Anot jos, Advokato namas visada buvo vienas iš puošniausių pastatų Laisvės alėjoje.
Beje, anuomet gatvė, kurią mes vadiname Laisvės alėja, buvo vienas pirmųjų viešųjų bulvarų Lietuvoje. Ir kai buvo pradėtas projektuoti, tai buvo naujiena, nes bulvarai tik pradėjo atsirasti Europoje. „Bulvarai ženklino naują visuomenės suvokimą apie žmogaus poreikius. Iki tol gatvės buvo naudojamos paprasčiausiam susisiekimui. Suvokta, kad reikia specialių gatvių žmonių poilsiui, laisvalaikiui praleisti“, – pažymėjo J. Skurdauskienė.
Atsiradusiame bulvare pradėjo kurtis įvairios verslo, savivaldos, švietimo įstaigos. Gatvės gale vykdavo svarbūs miestiečių bendruomenės susibūrimai, suteikę dar didesnę reikšmę šiai gatvei. „Įdomu tai, kad plungiškiai labai anksti suprato šio bulvaro svarbą. Jau tarpukariu pradėjo statyti reikšmingus atminimo ženklus, tokius kaip iškilęs Laisvės paminklas. Šiandien mes galime tik pasidžiaugti, kad atgyja ne tik bulvaras, bet ir čia esantys pastatai. Mes, muziejininkai, tikime, kad Advokato namas taps labai svarbia vieta, kur susitinka miestas ir jo istorija“, – akcentavo muziejaus direktoriaus pavaduotoja.
Sieks Plungės istorijos namo vardo
Sveikindamas šia džiugia proga meras A. Klišonis pasidžiaugė, jog puikus rezultatas pasiektas dėl atsakingai įvykdytų viešųjų pirkimų, kruopščios remonto darbų priežiūros.
Savivaldybės vadovas džiaugėsi ir tuo, kad praėjus šiek tiek daugiau nei metams pokyčiai pastebimi ir naują išvaizdą įgijusioje Laisvės alėjoje. „Matome, kaip tvarkomi, remontuojami, dažomi namai. Linkiu, kad čia visada būtų žmonių, kad būtų judėjimas, kiltų gerų minčių ir būtų dar viena vieta, kuri traukia“, – kalbėjo A. Klišonis.
Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas priminė, jog Advokato namo išsaugojimo idėją pirmoji pradėjo „stumti“ Plungiškių draugija. Tačiau vis trūkdavo pinigų. Ir, kaip teigė M. Kaunas, nutiko taip, kad 2020 metais, prasidėjus pandemijai, Vyriausybė, skatindama ekonomiką, skyrė nemažai lėšų. Nors ir laukė didelis iššūkis, visuomenės spaudžiama ir palaikoma Savivaldybės administracija ėmėsi projekto.
„Simboliška, kad šiandien čia yra ne vienas mažasis plungiškis, nes kažkada šiame pastate veikė vaikų biblioteka. Turbūt simboliška ir tai, kad dabar vaikai galės susipažinti su unikalia Oginskių kultūra, Plungės istorija“, – sakė administracijos direktorius.
Kad aplenktų negandos, unikalų istorinį pastatą pašventino Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas dekanas Vytautas Gedvainis. „Tai dėkingumas žmonėms, kurie atėjo ir žemaičius iš klumpių apavė į odinius batus, ir prote, ir aprangoje, ir miesto architektūroje“, – pabrėžė dvasininkas.
Beje, Advokato namo įveiklinimas praėjusių metų pabaigoje patikėtas Žemaičių dailės muziejui, kad būtų pristatyta Plungės miesto istorija. „Visi puikiai suprantame, jog per tokį trumpą laiką neįmanoma šiuolaikiškai, patraukliai pristatyti miesto istorijos. Tam reikia studijų, tyrinėjimų, sukauptos medžiagos analizės ir šiuolaikinių priemonių. Noriu visus nuraminti. Dar šiemet pateiksime įveiklinimo programą ir kartu sieksime gauti finansavimą, kad šiam namui būtų suteiktas Plungės istorijos namo vardas“, – pažadėjo direktorius A. Bakanauskas.
Merui A. Klišoniui, Savivaldybės administracijos direktoriui M. Kaunui ir klebonui V. Gedvainiui perkirpus simbolinę atidarymo juostelę, skambant Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokinio Simono Šimkaus atliekamai saksofono muzikai, susirinkusieji pakviesti susipažinti su Plungės bulvaro istorija ir pirmuoju Plungės fabriku „Linų audiniai“. Na, o mažieji plungiškiai edukacinėje erdvėje piešė miesto herbą.
