Prieš keletą metų atsiliepėme į seniūno Arūno Jurkaus kvietimą atvykti į Stalgėnus ir pasižiūrėti, kokioje kaimynystėje tenka gyventi šio kaimo žmonėms: Patyrio gatvėje yra sodyba, kurioje stūkso kalnai senų padangų. Seniūnijos vadovas tada kalbėjo, kad kaimas, o ir visas Plungės rajonas, gyvena lyg ant parako statinės, kai iki ekologinės nelaimės vos vienas žingsnis – juk kas gali garantuoti, kad šios atliekos vieną dieną neužsidegs? Tuo labiau kad karčių pavyzdžių šalyje turime: prisiminkime Alytuje kilusį gaisrą. Kas tada imsis atsakomybės? Sodybos šeimininkas, kuris ir sukaupė šį „gėrį“, ignoruoja visus įspėjimus, prašymus susitvarkyti, netgi teismo sprendimas, įpareigojantis tai padaryti, jam yra niekinis.
Kokia dabar yra situacija, domėjosi Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetas.
Situacija nesikeičia
Kaip minėjome, lankytis Virginijaus Arlausko sodyboje „Plungės“ žurnalistams teko prieš bene trejetą metų. Vaizdelis išties nustebino. Padangų – ištisi kalnai. Įdomu tai, jog šiam žmogui ne kartą skirtos baudos už aplinkosaugos ir priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą, bet tuščia jų – padangų krūvos tik augo. Ar gali vienas žmogus sukaupti tokį jų kiekį? Stalgėniškiai kalba, kad ne tik pats V. Arlauskas tuo rūpinasi – esą į jo sodybą su senomis padangomis nesibodi užsukti ir kiti asmenys, neretai įvairių autoservisų savininkai.
Akivaizdu, kad šių atliekų turėtojui nė motais jo adresu skriejančios tiek žodinės pastabos, tiek įvairių institucijų priimti sprendimai.
Reikalų su pastarosiomis stalgėniškis turi nemažai. Per tuos metus į Patyrio gatvėje esančią sodybą yra vykę ir aplinkosaugininkai, ir Priešgaisrinės apsaugos tarnybos atstovai, už pažeidimus rašyti protokolai, skirtos piniginės baudos, bet rezultato iki šiolei nėra.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi ir į teismą. 2019 metų gegužę Plungės apylinkės teismas priėmė sprendimą įpareigoti V. Arlauską laikantis visų Aplinkos apsaugos taisyklių reikalavimų sutvarkyti sodyboje sukauptas atliekas ir tai įrodančio dokumento kopijas pateikti aplinkosaugininkams.
Tačiau ir tai situacijos nepajudino iš mirties taško: V. Arlauskas nevykdė teismo sprendimo. Dėl to darbo ėmėsi antstoliai.
Bijo ekologinės nelaimės
Stalgėnų seniūnas A. Jurkus gūžčioja pečiais – negi nėra svertų, kaip visa tai sutvarkyti? Jis pats jau nebesistengia įkalbinėti V. Arlausko tvarkytis. „Tiesiog nebėra prasmės. Kiek kartų bandyta. Anksčiau jis sakydavo, kad iš padangų planuoja kažką daryti, jam jos yra reikalingos: pindavo takus, o dabar nebėra jokių ženklų, kad ką nors su jomis veiktų. Ir pats nebeaišku kiek laiko toje sodyboje būna. Kas kiek laiko pasirodo. Sodyba visai neprižiūrima“, – pasakojo A. Jurkus.
Seniūnui nesuprantama, kaip atsakingos institucijos negeba šios problemos išspręsti. „Gal ne ta kryptimi viskas daroma?“ – svarstė jis. Stalgėnų seniūnijai šioje situacijoje likęs tik stebėtojo vaidmuo. Per keletą metų ji yra sukaupusi nemenką krūvą įvairių raštų, dokumentų, paklausimų, kuriuose pateikta informacija apie bandymus pažaboti sunkiai paaiškinamą V. Arlausko padangų kaupimo maniją. Štai neseniai seniūnas vėlgi oficialiai kreipėsi į antstolių kontorą, aplinkosaugininkus, kad jie paaiškintų, kas šią dieną yra padaryta, kad stalgėniškių problema būtų išspręsta.
„Šių metų balandžio 20 dieną nuvykus prie Patyrio gatvėje esančio žemės sklypo nustatyta, kad padangų kiekis dar padidėjo, užimamas dar didesnis plotas. Prašome informuoti, ar yra vykdomas / nevykdomas teismo skirtas įpareigojimas ir kas daroma, kad ekologinė problema nevirstų ekologine nelaime“, – rašoma seniūnijos kreipimesi.
Antstolis: „Viską padarėme“
Antstolių kontoros atsakyme pažymima, kad V. Arlauskas ne kartą ragintas įvykdyti teismo sprendimu duotą įpareigojimą naudotas padangas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, taip pat už teismo sprendimo nevykdymą skirta bauda. Buvo priimtas sprendimas ir dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo: leista Aplinkos apsaugos departamentui V. Arlausko lėšomis pačiam vykdyti 2019 metų gegužės 30 dienos sprendimą, t. y. duotas leidimas ieškovui ir jo kviestiems asmenims bei įmonėms įeiti, įvažiuoti į sklypą, krautis ir išvežti padangas. Tačiau pastarasis sprendimas taip pat nebuvo įvykdytas, kadangi nesurasta lėšų.
„Dėl tolesnio teismo sprendimo vykdymo tikslinga būtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, nes visi priverstinio vykdymo veiksmai tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, šioje vykdomojoje byloje iš antstolio pusės jau yra atlikti“, – seniūniją informavo Vaido Drungilo antstolių kontora.
Sutvarkyti padangas –
Aplinkos apsaugos departamento rūpestis
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos viršininkas Almantas Gajauskas pranešė, jog departamentas vasario mėnesį kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu pradėti V. Arlausko atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas).
Taip pat nurodoma, kad „departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos specialistai atliks papildomą žemės sklypo neplaninį patikrinimą tiksliam padangų svoriui nustatyti. Nustačius tikslų padangų svorį bus sprendžiamas klausimas dėl naudotų padangų sutvarkymo“. Taigi svarbiausia dabar – kad Aplinkos apsaugos departamentas rastų reikalingą finansavimą padangoms išvežti ir tinkamai joms utilizuoti. Tikėtina, jog lėšų reikės nemažai.
Plungės rajono savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė „Plungei“ komentavo, kad, vadovaujantis Savivaldybės sudarytomis sutartimis dėl tokių atliekų sutvarkymo, 1 tonos sunkiosios technikos padangų sutvarkymo kaina siekia apie 450 Eur, lengvųjų automobilių – 163 Eur (su PVM).
„Kaštai susidarys greičiausiai nemaži. Departamentas turės rasti lėšų, jei ne šiais metais, tai gal kitais. Mes, Savivaldybė, esame stebėtojų vietoje, ne mūsų kompetencija yra spręsti šią problemą. Neturime jokios juridinės galios, nes tos padangos nėra bešeimininkės. Tiesa, esu buvusi toje sodyboje, tikrai neįtikėtina, kad žmogus gali tiek sukaupti padangų“, – kalbėjo ekologė ir pridūrė, jog greičiausiai už šių atliekų sutvarkymą bus sumokėta mokesčių mokėtojų pinigais: kiek yra galimybių, kad išlaidas padengtų pats V. Arlauskas, – neaišku.
Lauks žinių
Stalgėnų problema, kaip minėta, prisiminta per Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį.
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, išklausęs informaciją, iškart suabejojo, ar Aplinkos apsaugos departamentas ras lėšų padangoms sutvarkyti. „Visa tai (kad būtų įgyvendintas pirmasis teismo sprendimas – red. past.) galėjo atlikti antstoliai. Tačiau, kad tik nieko nereikėtų daryti, – atsisakė. Esą tegul departamentas padaro“, – apie Aplinkos apsaugos departamentui „permestą“ atsakomybę dėl padangų sutvarkymo atsiliepė politikas.
„Jei departamentas atsisakys tvarkyti, tai į ką belieka kreiptis – į popiežių?“ – replikavo komiteto pirmininkė Daina Martišienė.
Komiteto nariai davė pažadą Stalgėnų problemos nepamiršti ir kas kiek laiko pasidomėti, ar padangų reikalai juda į priekį.
V. Arlauskas: „Teismo sprendimas – neteisingas“
Pakomentuoti situaciją paprašėme paties V. Arlausko.
Vyriškio manymu, teismo sprendimas, įpareigojantis senas padangas išvežti ir tinkamai sutvarkyti, yra neteisingas, būtent dėl to jis ir nesiima jo vykdyti. Apskritai nesuprantantis, kodėl jo sodyboje esančios padangos sulaukia tokio dėmesio, esą jų galima rasti ir kitose sodybose, tik kažkodėl problemų tai nesukelia.
V. Arlauskas savo sodyboje esančių padangų nelaiko atliekomis. Turėjo planų jas panaudoti kaip statybinę medžiagą, tik štai seniūno „dėka“ visi planai žlugo.
Vyriškis tvirtino, kad padangos niekam netrukdo, nors sutiko, kad estetinio vaizdo tikrai nėra, tačiau kalbėti apie kažkokią didelę grėsmę jis reikalo nematantis: savaime jos neužsidegs, jos netirpsta, nebent „kažkas sugalvotų jas pakurti“.
„Kišasi ten, kur nereikia“, – apie užsisukusią teismų karuselę, antstolio veiksmus atsiliepė padangų valdytojas. Jis pabrėžė, kad jei jau Aplinkos apsaugos departamentas imasi padangas sutvarkyti, tegu tvarko iš savo lėšų, o jam jos nemaišo, tad ir nemato jokio reikalo jas išvežti.
Vyras pasiguodė, kad dėl antstolio veiksmų ir apskritai dėl to, kad seniūnas jo nepalieka ramybėje dėl tų padangų, jis neteko galimybės dirbti oficialaus darbo, esą prieš keletą mėnesių antstolis jau apskaičiavo 1 700 eurų nesumokėtą skolą. „Teko net tolimųjų reisų vairuotojo darbą mesti“, – sakė stalgėniškis.
