Praėjusį savaitgalį nuvilnijusi Plungės miesto šventė, kuri šiemet buvo skirta Magdeburgo teisės suteikimo Plungei 230 metų sukakčiai paminėti, tradiciškai pradėta iškilmingu Savivaldybės tarybos posėdžiu, kuris surengtas kunigaikščių Oginskių rūmuose. Paklausius Plungės himnu tapusio Mykolo Kleopo Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ ir sugiedojus „Tautišką giesmę“, atlikta keletas svarbių misijų: apžvelgti praėjusieji metai, atnaujinta sutartis su Mendenu, pagerbtos keturios nusipelniusios kultūros ir meno srities darbuotojos bei svarbiausias Plungės miesto erdves suprojektavęs architektas prof. Algirdas Žebrauskas, prisiminti 1792-ieji, parašytas ir užkastas į kapsulę įdėtas laiškas ateities kartoms.
Kas nuveikta per metus?
Atsigręždamas į praėjusius metus, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis pirmiausia akcentavo, jog metai nuo šventės iki šventės – didelių išbandymų laikotarpis. Pirmiausia – dėl pandemijos. Tad jos aukas paprašyta pagerbti tylos minute. Anot mero, dėl „kovido“ su iššūkiais susidūrė ne tik medikai, bet ir švietimo, kultūros, policijos, verslo, socialinės ir kitų sričių darbuotojai.
Rajono vadovas pasidžiaugė, kad per pandemiją vis dėlto pavyko nemažai nuveikti. Buvo tvarkomos Plungės miesto Salantų, Lentpjūvės, Pramonės gatvės. Nesustojo darbai Kulių miestelio Aušros ir Liepų gatvėse, netrukus pajudės kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 10 km ruožo ir kelio Plungė–Lieplaukė–Telšiai 5 km ruožo remontas. Baigtas Plungės miesto Birutės, Dariaus ir Girėno, Stoties gatvių projektavimas, tikėtina, kad šiemet prasidės ir rekonstrukcija. Baigti ir Alsėdžių miestelio Telšių, Varduvos, Jurgaičių ir Platelių gatvių projektavimo darbai. Džiugu, kad į naujas patalpas išsikėlė autobusų stotis, o netrukus bus sutvarkytos ir traukinių stoties prieigos, peronas, stovėjimo aikštelės.
„Laisvalaikio zona prie autobusų stoties, Babrungo slėnis, Laisvės alėja, Advokato namas, Oginskių rūmai, žirgynas, Plungės jūros pakrantės pakeitė Plungės miesto veidą ir įvaizdį. O šiemet duris atvers dar ir išsvajotasis sporto kompleksas“, – vardijo meras. Dar pasidžiaugta, kad Alsėdžiai šiemet tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine, kad vis garsiau skamba Kulių Sofijos festivalis ir kad kuliškiai net du projektus įgyvendins iš dalyvaujamojo biudžeto lėšų. Paskelbta ir geroji naujiena – kad debesys, pastaruoju metu kyboję virš Plungės ligoninės ir neleidę žinoti įstaigos ateities, jau išsklaidyti – mūsų ligoninė gyvuos.
Antrasis išbandymas – karas Ukrainoje: žmonių nerimas, karo pabėgėliai, pagalba jiems. Žuvusieji šiame kare taip pat pagerbti tylos minute.
Atnaujino sutartį
Šiemet sukanka 30 metų, kai Plungės rajono savivaldybė įgijo pirmąjį užsienio partnerį – Vokietijos miestą Mendeną, su kuriuo sutartis pasirašyta 1992 metais. Dabar nutarta ją atnaujinti. Pirmąją sutartį pasirašęs tuometinis Plungės rajono savivaldybės tarybos pirmininkas Gintaras Morkis prisiminė Plungės ir Mendeno partnerystės pradžią, o ji susijusi su a. a. plungiškiu Eugenijumi Barniškiu ir Mendene gyvenusia jo giminaite Kristina Šrioder.
„Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, E. Barniškis kreipėsi į mane siūlydamas pagalvoti apie dviejų miestų partnerystę. Vokiečių nuotaikos šiuo klausimu buvo pozityvios. Tad nieko nelaukę pakvietėme juos pas save ir 1990 metų spalį pasirašėme pirmąją sutartį. Buvo sunkūs laikai, ekonominė blokada, talonai, tad pirmasis tos partnerystės tikslas buvo vokiečių parama Plungės žmonėms ir institucijoms. 1992 metų rugsėjį pasirašyta tikroji sutartis. Žymiausios figūros šios partnerystės kontekste – K. Šrioder, Ulla Amsler, Horstas Laubneris. Jie tikrai nusipelnę Plungės garbės piliečių vardo“, – pasakojo G. Morkis.
Atnaujinti prieš 30 metų pasirašytą sutartį pakviestas Savivaldybės meras A. Klišonis ir Mendeno miesto pirmoji mero pavaduotoja Henni Krabbe. Padėjus parašus, išsakyta viltis, kad ši sutartis bus naudinga ir ateities kartoms, pasidžiaugta, kad Plungės miesto šventėje dalyvauja ne tik Mendeno, bet ir Bruntalio (Čekija), Tukumo (Latvija), Golub-Dobžyno (Lenkija) ir Kvarelio (Sakartvelas) miestų delegacijos.
Pagarba nusipelniusiesiems
Iškilmingo posėdžio metu duoklė atiduota ir keturioms nusipelniusioms kultūros ir meno kūrėjoms. Šiemet premijas už ypač aukštus pasiekimus nuspręsta įteikti Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorei Rimai Jokubauskienei – už tai, kad buria bendruomenes, už novatoriškas idėjas, už iniciatyvas ir jų įgyvendinimą, už ryžtą vykdant projektus; Plungės viešosios bibliotekos dailininkei ir fotografei, kultūros mėnraščio „Žemaičių saulutė“ redaktorei Kristinai Paulauskaitei – už kultūros puoselėjimą ir sklaidą, skaitytojų dvasinį lavinimą ir krikščioniškų vertybių diegimą; Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokytojai, choreografei, senjorų šokių kolektyvo „Sausdravielis“ vadovei Loretai Vaitkutei – už nuoširdų vyresnių žmonių subūrimą šokiui, liaudies šokių tradicijų puoselėjimą; Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotojai Danutei Einikienei – už begalinį atsidavimą puoselėjant paveldą, drąsą įgyvendinant kūrybines iniciatyvas ir sudėtingus projektus, už kultūros reprezentavimą.
Ačiū architektui
Išskirtinai ačiū tarta iš Plungės kilusiam architektui prof. A. Žebrauskui. Kaip sakė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, profesorius A. Žebrauskas – žymus architektas, Nacionalinės kultūros premijos laureatas, visą savo gyvenimą paskyręs Žemaitijos kraštovaizdžio puoselėjimui ir žemaičių kalbos sergėjimui. Dar 2014 metais jis parengė Plungės miesto, kaip tikslinės teritorijos, vystymo architektūrinės vizualizacijos projektą, išskirdamas pramogų zoną buvusiame stadione, Babrungo slėnį, Laisvės alėją ir Plungės jūros pakrantes. Dabar visos profesoriaus vizijos jau virtusios realybe, kurią kažkada galėjome tik įsivaizduoti.
Įteikdamas padėkos raštą architektui meras A. Klišonis juokavo: „Gerai padarėme, jog pirmiau leidome jums pasipraktikuoti Telšiuose, kad paskui Plungėje padarytumėte dar geriau.“ Pats A. Žebrauskas sakė: „Mona baba liuob sakītė: ka ēni, veiziek, i nuēni. I ta formulė ī nuognē svarbi: ka nuori bikōn padarītė, rēk jimtė i darītė.“
Istorija, sveikinimai, kapsulė
Priminti, kuo Plungei svarbūs 1792-ieji ir tuomet miestui suteikta Magdeburgo teisė, pakviesta Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorijos mokslų daktarė Jolanta Skurdauskienė. „Magdeburgo teisės Lietuvos miestams ir miesteliams buvo išduodamos aštuonis mėnesius, tačiau nedaug kas jas gavo. Tarp tų atkakliųjų buvo ir plungiškiai bei plateliškiai, kuriems Abiejų Tautų Respublikos karaliaus patvirtintos Magdeburgo teisės suteiktos 1792 metų sausio 13-ąją. Tai trečiajam neprivilegijuotam luomui priklausantiems plungiškiams suteikė teisę išsilaisvinti iš didikų ir Bažnyčios jurisdikcijos bei prievolių, patiems sudaryti miesto magistratą ir turėti teismą, laisvai disponuoti savo turtu, prekiauti, verstis verslais, patiems būti atsakingiems už savo gyvenimą. Deja, savivalda gyvavo trumpai – tik iki 1792 metų birželio pabaigos“, – pasakojo istorikė. Tačiau tame dokumente – ir šių dienų savivaldos šaknys.
Svarbią sukaktį švenčiančią Plungę sveikino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, perskaitęs ir Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės sveikinimą, Seimo narys Giedrius Surplys, teisingumo viceministras Elanas Jablonskas. Perskaitytas parlamentaro Jono Varkalio sveikinimas.
Paskutinysis Savivaldybės tarybos posėdžio štrichas – laiškas ateities kartoms. Jame papasakota apie Plungės praeitį ir dabartį, paminėta, kokia proga laiškas rašomas. Dokumentas, kurį pasirašė meras A. Klišonis, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis ir Platelių seniūnas Robertas Šimkus, įdėtas į kapsulę ir užkastas prie ąžuoliuko kunigaikščio M. Oginskio rūmų žirgyno teritorijoje.
