Praėjusią savaitę šalia Platelių esančiame Beržoro kaime, aikštelėje prie bažnyčios, būriavosi žmonės – čia atidengtas paminklas beržoriškiui, prieš šimtmetį pelniusiam ypatingą šio krašto gyventojų pasitikėjimą. Tai – trobelėje netoli bažnyčios gyvenęs Valentinas Žvirgždys (1895–1949), kuris 1923-iaisiais buvo išrinktas į II Lietuvos Respublikos Seimą. Atrodo, buvo paprastas kaimo dailidė, o žmonės juo pasitikėjo: rinkimuose į Seimą pelnė daugiausiai balsų, už savęs net visiems žinomą daktarą palikdamas.
Akmeninis paminklas II Seimo (1923–1926) nariui V. Žvirgždžiui šalia namo, kuriame jis gyveno, pastatytas plateliškio visuomenininko Eugenijaus Bunkos iniciatyva. Krašto istorija besidomintis E. Bunka, sužinojęs, kad Beržore gyveno toks žmogus, ėmėsi iniciatyvos surinkti lėšų ir pasirūpinti jo atminimu. „Visi prisimena I Lietuvos Seimo narius, signatarus, o kiti užmiršti, bet juk ir jie daug nuveikė Lietuvos labui“, – sakė Eugenijus.
Platelių seniūnas Robertas Šimkus, prieš atidengiant paminklą, kalbėjo: „Platelių kraštas išaugino daug veiklių, nusipelniusių žmonių. Vienas iš jų – Eugenijus. Žmogus, daug visko sugalvojęs ir daug nuveikęs, o vienas iš jo darbų – štai šitas paminklas. Būtent Eugenijus pasodino ir išaugino idėją įamžinti buvusį Seimo narį, o dabar mes visi to sumanymo vaisius skinsime.“
Anot E. Bunkos, visi esame girdėję, šnekame apie anų laikus žmones, kad tokie buvo, kad dirbo dėl Lietuvos gerovės ir kad net algų už tai neėmė. Tokių buvo ir netgi ne vienas. Vienas štai – iš Beržoro, kitas – iš Kulių (jo atminimas taip pat bus įamžintas). „Valentinas Žvirgždys – paprastas kaimo žmogus. Ko jis į tą Seimą ėjo? Turbūt norėjo Beržorui, Lietuvai ką nors gero padaryti. Kai sužinojau, kad toks žmogus buvo, ėmiau ieškoti informacijos, bet internete – beveik nieko. Net rašoma, kad nežinoma, kada mirė, kur palaidotas. O aš jo kapelį radau, jis čia pat – Beržoro kapinaitėse“, – pasakojo E. Bunka.
Plateliškio įsitikinimu, reikia ne tik šio žmogaus atminimą įamžinti, bet ir kuo daugiau informacijos apie jį „atkasti“. Juolab kad čia pat ir V. Žvirgždį dar prisimenantys jo anūkai gyvena. Vienas jų – Paulius Šatkauskas, iš kurio Eugenijus ir gavo pirminę informaciją. „Kažkaip netyčia Eugenijui prasitariau, kad mano bočius buvo seimūnas, o jam, matai, ir įsėdo į kramę. Aš pats apie jį nedaug teprisimenu. Tik tiek, kad turėjo trobelę: viename gale patys gyveno, kitame – kiaulės. Virtuvėje stovėjo varstotas, visur pilna skiedrų būdavo – bočius užsiimdavo stalyste, o daugiausiai tai grabus darė. Pamenu, padarydavo grabą, skiedrų įdėdavo ir pats į jį atsiguldavo. Dar liepdavo dangtį užkelti – norėdavo pažiūrėti, kaip tame grabe. Kaip jis atsidūrė politikoje, Seime, nepasakojo – matyt, savo kailio iškandijo“, – apie senelį pasakojo beržoriškis Paulius. E. Bunka dar pridėjo, kad V. Žvirgždys beržoriškiams buvo „atstuovs“, o jo žmona ir dukros – „atstovālės“.
E. Bunka džiaugėsi, kad jo sumanymui įgyvendinti naudotos ne tik Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo lėšos – į prašymą prisidėti sureagavo ir plungiškiai Seimo nariai Jurgis Razma, Jonas Varkalys, Algirdas Stončaitis (jis, beje, iš Platelių) bei plungiškis Rimantas Bendorius.
Paminklo atidengimo šventėje dalyvavęs J. Varkalys džiaugėsi, kad šis įamžinimas – pačiu laiku, nes kitąmet bus minimas II Seimo šimtmetis. O apie V. Žvirgždį kalbėjo: „Buvo dailidė, bet rinkimuose aplenkė daktarą, vadinasi, turėjo žmonių pasitikėjimą. Nors jam tebuvo 28-eri.“
Iškilmėse dalyvavo ir Savivaldybės atstovai – meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Atidengus paminklą, visi pakviesti į kiemą, iš kurio kadaise Seiman išvyko beržoriškis Valentinas Žvirgždys.