Rietavo savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, aptariant Savivaldybės 2021 metų biudžeto vykdymo ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, daug diskutuota apie kai kuriose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose klaidingai vedamą turto apskaitą.
Ilgalaikio turto apskaitos klaidos
Sprendimo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti Rietavo savivaldybės 2021 metų biudžeto vykdymo ataskaitą (pajamos – 12 mln. 238 tūkst. 400 eurų, įskaitant 2020 m. nepanaudotą pajamų likutį ir skolintas lėšas; asignavimai – 11 mln. 738 tūkst. 109 eurai ir 500 tūkst. 274 eurai paskoloms grąžinti) ir Rietavo savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, pristatė komiteto pirmininkas Jonas Eugenijus Bačinskas.
Vietos politikė Vilija Razmienė suskubo pasidžiaugti, kad Rietavo savivaldybėje gana tvarkingai naudojami pinigai. „Sumažėjo skola, neišlaidaujama komandiruotėms, ekspertams, konsultantams. Siūlau pritarti ataskaitoms“, – išsakė savo nuomonę komiteto narė.
Jos kolega Alfredas Mockus nebuvo toks optimistiškas. Politikui nepatiko tai, kad Savivaldybės kontrolės ir vidaus audito tarnyba, vertindama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, nustatė reikšmingų turto duomenų iškraipymo atvejų. „Kodėl Savivaldybės įstaigos nesugeba tinkamai apskaityti turto? Ar dėl kontrolės stokos, ar dėl to, kad darbuotojai, turintys atlikti turto inventorizaciją, neišmano teisės aktų?“ – klausė A. Mockus.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Pužauskienė pripažino, kad problema tęsiasi jau ne vienerius metus, nors įstaigų buhalteriai ir stengiasi ištaisyti nurodytus trūkumus.
Audito ataskaitoje pažymėta, kad devynios biudžetinės įstaigos ir viena viešoji įstaiga 130 turto vienetų priskyrė neteisingai ilgalaikio turto grupei. Savivaldybės kontrolierė Janina Gedmintienė įvardijo net dvi problemos priežastis – teisės aktų neišmanymą ir tikslumo išaiškinant, kuris turtas kuriai grupei priskiriamas, normatyvuose trūkumą. Ji taip pat pastebėjo, kad turto inventorizacija kai kuriose įstaigose atliekama gana formaliai.
„Turto inventorizacija negali būti atlikta prie stalo ar kompiuterio. Norint teisingai inventorizuoti, būtina pamatyti, kaip daiktas atrodo, kur jis stovi“, – išsakė savo nuomonę J. E. Bačinskas. Komiteto pirmininkas piktinosi: „Kai kalbama apie turto duomenų iškraipymą, norom nenorom peršasi mintis, kad atsiranda galimybė tuo turtu pasinaudoti. Jeigu vištos blogai uždarytos, lapė ateis būtinai. Bet koks netikslus buhalterinės apskaitos tvarkymas sudaro galimybes „lapei ateiti“. Ačiū Dievui, kad jos neateina, bet kas žino…“
Po tokio pasisakymo kontrolierė J. Gedmintienė suskubo tikslinti situaciją: „Mes nekalbame apie turto praradimą ar vagystę. Kalbama apie tai, kad ataskaitose pateikti, mūsų nuomone, netikslūs turto apskaitos duomenys, pavyzdžiui, keliai ir gatvės, kultūros vertybės apskaitoje įvertintos 1 euru, nors jau turėtų būti pervertinti tikrąja verte. Netikslumų nustatėme ir apskaitant nebaigtos statybos likučius.“
A. Mockus siūlė padėti įstaigų buhalteriams surengiant jiems mokymus turto apskaitos tema.
Mesti akmens į buhalterių daržą neskubėjo ir meras Antanas Černeckis. Pasak jo, problema ta, kad įstaigos neturi bendros apskaitos programos su Savivaldybe. „Programos nepigios, taip pat ir jų išlaikymas, tad pirmiausia reikia finansiškai padėti jas įsigyti. Jeigu net turėdami tokias apskaitos programas buhalteriai darbo neatliks tinkamai, tada jau galėsime šukuoti kaip reikiant. Sutinku, kad kontrolierė surado daug netikslumų, bet ir patys jų pridarome. Akmens nemesčiau – reikia kas kiek laiko surinkti buhalterius, mokyti juos, patarti, kaip išvengti problemos. Jeigu nemokysime, o dirbsime kiekvienas savo kampelyje – rezultatų nebus. Iniciatyvą šiuo klausimu turėtų rodyti Finansų skyrius. Nors jau ir dabar matome, kad klaidų sumažėjo, bet reikia siekti, kad viskas būtų privesta iki tikslumo“, – daugmaž taip apie problemą kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Pripažinęs, kad skaitant audito išvadas „pradėjo šiauštis plaukai ant galvos“, komiteto pirmininkas J. E. Bačinskas galiausiai sutiko, kad situacija gal ir nėra tokia prasta, kaip aštriai apie tai parašyta audito ataskaitoje.
Baigiant šią temą, akcentuota, kad išmesti buhalterių iš darbo nesiekiama, svarbiausias tikslas – tvarkinga turto apskaita.
Rietavo savivaldybės 2021 metų biudžeto vykdymo ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį nutarta teikti tvirtinti tarybai.
Finansuos programų įsigijimą
Siekis, kad turto apskaitoje mažėtų klaidų, atsispindėjo ir kitame darbotvarkės klausime. Sprendimo projekte dėl biudžeto padidinimo perskirstant lėšas siūloma Rietavo savivaldybės viešosioms įstaigoms „Veiklusis Rietavas“, Rietavo žirgynui bei Rietavo turizmo ir verslo informacijos centrui skirti po 1 452 eurus privalomai buhalterijos programai „myLOBster“ įsidiegti.
Pastebėjau, jog savivaldybėse įvedus centralizuotą buhalterinę apskaitą, savivaldybės įmonėse įsivyravo chaosas, ypatingai su mokesčiais už neformalųjį ugdymą. Galbūt vertėtų samdyti apskaitos profesionalus, tai yra tiesiog pirkti buhalterinės apskaitos paslaugas ir tokių susipratimų tikrai nebūtų