Plungiškių akys džiaugiasi matydamos, kad viešos miesto erdvės gražėja, tačiau dar tikrai yra kur stengtis. Viena tokių vietų – pačiame miesto centre, šalia policijos pastato, esantis skveras, kuriame puikuojasi menininko Juozo Bagdono skulptūra. Tiesa, žodis „puikuojasi“ gal nelabai tinka: ilgą laiką į šį kūrėjo palikimą ir dovaną miestui buvo nejauku žiūrėti – skulptūra buvo smarkiai paliesta laiko. Šiandien Plungės seniūnijos dėka situacija kiek geresnė, tačiau skveras vis dar nėra ta vieta, kur žmonės mielai leistų laiką.
Apie skverą kalbėta Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Reikia pastebėti, jog prie šios temos grįžtama ne pirmą kartą. Jei prieš kurį laiką Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramonas neturėjo gerų žinių dėl J. Bagdono kūrinio būklės, tai šį kartą naujienos kitokios: „Miesto seniūnijos pastangomis skulptūra perdažyta, apsodinta gėlėmis, dabar ganėtinai tvarkingai viskas atrodo.“
Priminsime, kad lietuvių išeivijos menininko J. Bagdono, kuriam, beje, suteiktas ir Plungės garbės piliečio vardas, skulptūra skverelyje buvo pastatyta 1997 metais. Šis kūrėjas kilęs iš Plungės rajono, yra žinomas kaip Žemaičių dailės muziejaus įkūrimo vienas iš iniciatorių. Jo kurta skulptūra neįprasta – tai išraiškingų formų ir originalaus spalvų derinio modernistinio stiliaus kūrinys iš metalo. Tai dovana žemaičių žemei.
J. Bagdonas gimė Vydeikių kaime, karo metais emigravo į Vakarus. 1999 m. iš JAV grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Plungėje. Mirė 2005 m., palaidotas Kaune.
Žinomo menininko kūrybai reikėtų skirti deramą pagarbą. Vis dėlto minėtoji J. Bagdono skulptūra daug metų to nesulaukė. Nyko, rūdijo. Vietos menininkai stebėjosi ir ragino atkreipti į tai dėmesį, tačiau kalbos realiais darbais nevirsdavo. Laimei, dabar šis objektas atrodo tvarkingiau.
G. Ramonas taip pat akcentavo, kad Savivaldybė nėra parengusi šio skvero tvarkymo projekto. „Šioje vietoje neseniai buvo vykdomi šilumos jungiamosios trasos tiesimo darbai. Jie baigti, skveras aptvarkytas. Kitais metais seniūnija planuoja atnaujinti čia esantį pėsčiųjų takelį“, – kalbėjo specialistas. Jis taip pat pabrėžė, jog dabar – pats metas galvoti apie šios vietos planavimą ir projektavimą, jei norime skverą pertvarkyti iš esmės.
Kad nereikia apsiriboti tik žolės nupjovimu ir pagrėbstymu, sutiko ir komiteto narys Audrius Misiūnas. Politiko manymu, reikėtų apsvarstyti galimybę šį skverą įtraukti į miesto strateginių objektų, kuriuos būtina tvarkyti, sąrašą. „Turėtume puoselėti tą vietą. Reikia paieškoti rimtesnių finansavimo šaltinių skverui pertvarkyti“, – kalbėjo jis. A. Misiūno nuomone, į tvarkymo darbus būtų galima įtraukti ir šalia įsikūrusius verslininkus.
Švietimo, kultūros ir sporto komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kurio pagrindu Savivaldybės administracija turės raitotis rankoves ir pasistengti ieškoti lėšų šio skvero „esminiam estetiniam pertvarkymui“.
