Būtent taip tinka pavadinti šį straipsnį, nes tikrai sunku patikėti, jog Lietuvos miškuose gyvena tokia gausybė žvėrių. Medžiotojų sumedžioti aukščiausio lygio trofėjai dabar eksponuojami Raudonėje (Jurbarko r.), o ši unikali paroda veiks iki lapkričio 3 d.
Gražiausi trofėjai įvertinti medaliais. Be elninių žvėrių ragų, eksponuotos ir medaliais įvertintos šernų iltys, vilkų ir kitų žvėrių kaukolės. Viso eksponuojama 2 000 trofėjų. Tarp jų – ir netaisyklingi trofėjai bei safario medžioklėse sumedžioti.
Tarp parodoje eksponuojamų trofėjų – nemažai Plungės medžiotojų sumedžiotų. Plungiškiai eksponavo 20 elnių, 3 briedžių, 22 stirninų ragus ir 2 šernų iltis. Aukso medaliais įvertinti 9 trofėjai, 20 – sidabru, 18 – bronzos. Aukso medaliu įvertinti Šarūno Mikašausko, Rimanto Razgaus, Petro Lengvenio sumedžiotų tauriųjų elnių ragai. Taip pat – Egidijaus Bundausko (dveji ragai), Edmundo Samulionio, Alvydo Braso ir Alvydo Matevičiaus sumedžiotų stirninų ragai bei Vidmanto Rybakovo sumedžioto šerno iltys.
Per parodą įvyko elnių kvieslių čempionatas. Atidarymo metu koncertavo Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubas „Tauro ragai“. Gausybei susirinkusių žiūrovų medžiotojai parodė savo keturkojus talkininkus. Apie pilį veikė mugė. Na, o didžiausią įspūdį paliko eksponuojami trofėjai. Ir dar, ko gero, „Plungės“ skaitytojams bus įdomu, jog renginį vedė iš Plungės kilęs Gintas Vaičikauskas.
Per renginį buvo apdovanota daug medžiotojų, sumedžiojusių medaliais įvertintus Lietuvos penketo žvėris (vilką, briedį, elnią, stirniną, šerną). Dar nemažai medžiotojų už nuopelnus medžioklei apdovanoti Medeinos medaliais.
Įspūdinga Raudonės pilis ir visas pilies kompleksas, esantis ant aukšto Nemuno kranto, – kultūros paveldas. Tikrai dar nėra buvę, kad prie jos susirinktų tiek medžiotojų.
Visą savaitę iki parodos atidarymo buvo matuojami trofėjai. Tarp matuotojų buvo ir tarptautinių ekspertų iš Estijos ir Latvijos. Atidaryme dalyvavo ir kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis puikiai įvertino draugijos veiklą ir nuveiktą didžiulį darbą rengiant šią parodą.
Per atidarymą, kurio pradžioje nugriaudėjo patrankos šūvis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas pasveikino visus atvykusiuosius, paminėjo, jog šiemet minimas taisyklingos medžioklės draugijos įkūrėjo, garsaus gamtininko, akademiko a. a. Tado Ivanausko gimimo 140-metis. Ir ta paroda susieta būtent su juo. „Jeigu šiandien jis pamatytų tą parodą, tai labai labai apsidžiaugtų, kad medžioklė nuėjo teisingu keliu. Nėra abejonės, jog medžioklės kultūra, žvėrių gausinimas ir jų apsauga vis gerėja“, – kalbėjo V. Kantauskas.
Tokia gausybė eksponuojamų įspūdingų ragų kiekvienam žiūrovui, net esančiam toli nuo medžioklės, parodo jos puoselėjimą, medžiotojų pastangas, kad žvėrys užaugintų kuo geresnius trofėjus, o menkesnės vertės, prastesnės genetikos pirmiausiai būtų išimti (išmedžioti) iš populiacijos.
Teko matyti daug trofėjų parodų, bet ši išskirtinė ragų gausa ir trofėjų verte. Mažesnį supratimą apie medžioklę turinčiam skaitytojui turiu pasakyti, jog trofėjų parodos rengiamos nuolatos, bet ši gausesnė, nes kelerius metus dėl pandemijos nebuvo rengiama.
Pasak kalbinto „Platelių“ klubo pirmininko Šarūno Mikašausko, ta paroda patikina, jog medžiotojų kalbos apie draugiją (esą, kam ji reikalinga, nes nieko gero nedaro), pasirodo, neteisingos. Ji – reikalinga: rengdama parodą draugija nuveikė didžiulį darbą ir visuomenei parodė medžioklės reikalingumą.
Be Š. Mikašausko, Raudonėje sutikau ir daugiau medžiotojų iš Plungės. Gausią trofėjų kolekciją turintis garbės medžiotojas Jonas Šečkus džiaugėsi: „Įspūdingas renginys, itin turtinga paroda. Lietuva gali didžiuotis, kad vis daugiau priauginama trofėjinių žvėrių, ypač elnių. Tai nuostabu.“
