„Mokykla, mokykla, Tu gyvenimo kelio pradžia, o ant Tavo kalnelio užkopus, – prieš akis mums visa Lietuva“ – tokius žodžius į Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos himną sudėjo buvęs alsėdiškis, ilgametis šios mokyklos pedagogas Antanas Vaitkevičius.
Neabejojame, kad šie himno žodžiai ne kartą nuskambės ir rugpjūčio pirmąjį penktadienį, kai gausus būrys buvusių ir esamų šios mokyklos darbuotojų, mokinių, tėvų rinksis į „Žaliosios vakarienės“ vakarą, skirtą Alsėdžių vidurinės mokyklos 70-mečiui.
Daiva GRAMALIENĖ
Nuo parapinės mokyklos iki modernios gimnazijos
Alsėdžiai – kalnuota vietovė, ir kiekvienas kalnelis turi savo istoriją. Ant vieno – bažnyčia, ant kito – mokykla.
1540 m. Krokuvos universitete studijavo Jurgis Vitaitis ar Vytė iš Alsėdžių. Didelė tikimybė, kad šis studentas pradines mokslo žinias gavo Alsėdžių parapinėje mokykloje, kuri netiesiogiai minima 1499 metų dokumentuose ir kuri galėjo būti seniausia Žemaičių vyskupijoje.
Nuo XVI a. Alsėdžiai buvo viena iš Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio mėgstamiausių rezidencijų. Čia jis įsteigė mokyklą, kurioje ruošdavo kandidatus į kunigų seminariją, o XVII a. Alsėdžiuose buvo pastatyta parapinė mokykla.
Alsėdžių mokyklos istorija atspindi visas šalies okupacijas ir laikotarpius. Prasidėjus carinės Rusijos okupacijai, pagal 1803 m. išleistus nuostatus parapinės mokyklos tapo pavaldžios Vilniaus universitetui. Tačiau parapines mokyklas steigdavo ir mokytojus parinkdavo parapijų klebonai. 1867 metais čia pradėjo veikti rusiška mokykla, 1909 m. įsteigta „Saulės“ draugijos lietuviška mergaičių mokykla. Nacių okupacijos metais Alsėdžių pradinėje mokykloje buvo įvestas vokiečių kalbos mokymas. 1945 metais veikė pradinė mokykla ir progimnazija, o 1952-aisiais mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas. Pirmoji – 13-os abiturientų laida – šią mokyklą baigė 1955-aisiais (beje, šiais metais brandos atestatus taip pat gavo 13 abiturientų). Prie Alsėdžių vidurinės mokyklos atskirais laikotarpiais veikė vakarinė vidurinė mokykla, kurią baigė daugiau kaip 200 moksleivių.
Nuo praeito šimtmečio Alsėdžių mokykla siejasi su 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus vardu. 1918 m. pavasarį Alsėdžių mokykloje mokėsi 50 berniukų ir 40 mergaičių, mokykla veikė mediniame name, kurį pastatė šalia Alsėdžių esančio Brėvikių dvaro savininkas, Nepriklausomybės Akto signataras S. Narutavičius. Tarpukaryje Alsėdžiuose veikė S. Narutavičiaus vardo 4 skyrių pradžios mokykla. 2014 metais Alsėdžių vidurinė mokykla buvo akredituota į gimnaziją, dar po trejų metų – 2017-aisiais – Plungės rajono savivaldybės tarybos pritarimu mokyklai vėl suteiktas Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus vardas.
Nuo kosminio modeliavimo būrelio iki robotikos studijų
Domintis Alsėdžių mokyklos istorija, pro akis negali praslysti faktas, kad ši mokykla per visą gyvavimo istoriją buvo orientuota į visiškai kitokias veiklas: čia veikė kosminio modeliavimo būrelis, kuriam vadovavo Juozas Gurevičius, jaunųjų radijo ir aviamodelizmo mėgėjų būrelis, kurio vadovas – fizikas Alfredas Smilingis, visoje šalyje garsėjo alsėdiškiai gamtininkai ir jų vadovė Vanda Balandienė, geografijos mokytojas Liudas Urbonas vienas pirmųjų rajone pradėjo mokyti orientavimosi sporto paslapčių, dabar jo tradicijas tęsia geografijos mokytoja ekspertė Laima Uosytė, bei Lietuvą šalies ir tarptautinėse varžybose garsinantys buvę mokyklos mokiniai Vidas Armalis ir Leonas Mockūnas. Mokyklą garsino ir pučiamųjų orkestras – matyt, neatsitiktinai būtent Alsėdžiuose ir dabar reziduoja vienintelis šalyje šauliškas orkestras.
Įvairių kartų Alsėdžių vidurinėje mokykloje dirbę mokytojai būdavo pastebėti ir matomi. Už gerą darbą mokytojui Jonui Folkmanui suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas, svariais ordinais apdovanoti mokytojai Bronius Butkevičius ir V. Balandienė.
Ryškius pėdsakus yra palikę ir kai kurie moksleiviai, Alsėdžių mokyklą garsinantys savo darbais ir pasiekimais. Tai šalies mastu žinoma lituanistė, mokytoja ekspertė Živilė Bončkutė-Bandorienė, medicinos mokslų daktaras profesorius Juozas Kurmonavičius, medicinos mokslų daktarai Romualdas Gurevičius, Juozas Gurevičius, biologijos mokslų daktarė Giedrė Gurevičiūtė, ekonominės geografijos daktarė Izolda Čeponytė, lakūnas Edvardas Slušnys, Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 65-mečio proga pakartojęs jų žygdarbį, nusipelnęs orientavimosi sporto meistras V. Armalis. Anuomet sidabro medaliu Alsėdžių vidurinę baigė Kazimiera Griciūtė, Janina Šaulytė, J. Kurmonavičius, Silvija Vaitkevičiūtė-Petrikienė, dirbanti gimnazijos anglų kalbos mokytoja.
Dabar mokyklos pasididžiavimas – šimtukininkai. O jų Alsėdžiuose nemažai – 100 balų įvertinimus iš valstybinių brandos egzaminų yra gavę: Leonas Mockūnas – iš matematikos (mokytoja Milda Mockūnienė) ir istorijos (mokytojas Petras Smilgevičius), Gediminas Jurkaitis – iš matematikos (mokytoja M. Mockūnienė) ir fizikos (mokytojas Leonas Mockūnas), Martynas Stanys – iš lietuvių kalbos (mokytoja Violeta Rimkuvienė), Mantas Smilgevičius – iš anglų kalbos (mokytojas A. Vaitkevičius), Mindaugas Bružas – iš chemijos (mokytoja Daina Raišutienė), Paulius Kačkauskas – iš anglų kalbos (mokytojas A. Vaitkevičius), Eimantas Simanavičius – iš lietuvių kalbos (mokytoja V. Rimkuvienė).
Keturių mokinių – L. Mockūno, Kristinos Pereverzevos, Tado Girkonto ir Ievos Januškaitės, kuriuos ruošė lietuvių kalbos mokytojos V. Rimkuvienė ir Genovaitė Juškienė, rašiniai, parašyti konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, išspausdinti knygose „Prakalbinta praeitis“ (2002), „Tarp vakar ir šiandien“ (2006), „Šaukiame laisvę“ (2011).
Šiandieniniai gimnazijos mokiniai visiškai aprūpinti šiuolaikinėmis technologijomis: įrengta garso, vaizdo kūrimo laboratorija, mokiniai turi galimybę lankyti įvairius būrelius, naudotis 3D spausdintuvais, modernia įranga. Jau nebestebina, kad daugelyje kabinetų įrengtos išmaniosios lentos.
Tradicijų tęstinumas ir patrauklumo didinimas
Per visą mokyklos gyvavimo istoriją ne kartą imtasi ryžtingų pokyčių siekiant, kad ugdymo įstaiga Alsėdžiuose gyvuotų. 1998 m. pabaigoje Plungės rajono savivaldybės taryba buvo nusprendusi nuo 2001 metų mokyklą reorganizuoti į pagrindinę. Tam nebuvo lemta išsipildyti – nuo 2001 metų mokyklai pradėjęs vadovauti direktorius L. Mockūnas įgyvendino turimą viziją: ugdymo programą papildė gynybinio ir pilietinio ugdymo programa. Taigi 2001-ųjų rugsėjo 1 d. buvo įvesta gynybinio ir pilietinio ugdymo pakraipa, pradėtas dėstyti pradinis karinis parengimas. Šį ugdymą rinkosi ne tik Alsėdžių miestelio moksleiviai – į mokyklą atvyko per 170 naujų mokinių iš Telšių, Plungės, Mažeikių, Salantų, Klaipėdos, Palangos. Bendras mokinių skaičius pasiekė 477. Mokykla išliko vidurinė.
Nors ir mokytojai, ir direktoriai keitėsi, ši programa tęsiama iki šiol, tikintis po trejų metų gauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimą tapti Žemaitijos regiono kadetų mokykla.
Kiekvienais metais į Alsėdžius atvyksta vis daugiau mokinių iš kitų rajonų – čia sutiksite vaikų ir jaunuolių iš Kėdainių, Šiaulių, Naujosios Akmenės, Klaipėdos ir kitur. Gimnazijoje atnaujinamos ugdymo programos, kuriama moderni aplinka, daug dėmesio skiriama popamokinei veiklai, o nuo kitų mokslo metų ji bus dar aktyvesnė. Daug tikimasi iš bendradarbiavimo su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kitų socialinių partnerių.
Jubiliejų pasitinkanti gimnazija – nuolat atvira ugdymo įstaiga. Visai nesvarbu, ar mokslo metai, ar atostogų laikas – čia netrūksta veiksmo: vyksta stovyklos, su vietos bendruomene organizuojami renginiai ir projektai, kuriama ir gražinama aplinka. Ir nepamirštama padėkoti visiems, kadaise pradėjusiems kurti stebuklą, kurį turime iki šiol, – puikią mokyklą. Ir „Žaliosios vakarienės“ vakaras, kuris skirtas Alsėdžių vidurinės mokyklos 70-mečiui, kartu bus skirtas ir padėkoti tiems, kurie drauge su mokykla buvo jos išlikimo, tęstinumo ir kūrybos kelyje.
