Beglobių naminių gyvūnų, ypač – kačių, mieste tikrai netrūksta. Jos šmirinėja aplink daugiabučius namus, gyvena jų rūsiuose, prie šilumos trasų ir kt. Vieniems tos katės netrukdo, tačiau yra ir kitokių žmonių, be jokių skrupulų jų atsikratančių.
Seną ar agresyvų šunį – pakarti, įkyrėjusias kates ar atsivestus kačiukus – paskandinti arba, kaip dar sakoma, pasiųsti į „jūreivių
mokyklą“. Seniau tokie poelgiai nieko nestebino, ypač – kaime. Tai buvo įprasčiausi nebereikalingų naminių gyvūnų likvidavimo būdai. Dabar elgiamasi kur kas civilizuočiau – paslaugas teikia veterinarijos gydytojai, visam laikui užmigdantys gyvūnėlius, yra beglobiais gyvūnais besirūpinančios tarnybos, galų gale ir į spaudą galima įdėti skelbimą, kad dovanojate augintinį.
Tačiau yra kietaširdžių, kuriems tie civilizuoti būdai – nė motais. Su tokiu susidūrėme penktadienį.
Viskas vyko prie A. Vaišvilos g. 25-ojo namo. Po juodais akiniais ir kepure veidą slepiantis pusamžis vyriškis čiupo į rankas ant žemės gulėjusį betono gabalą, pakilnojo jį (lyg bandydamas įvertinti, kiek tas sveria) ir įsimetė į turėtą polietileninį maišą. Jame, matyt, prispausti sunkaus betono, plonyčiais balseliais ėmė kniaukti kačiukai. Netoliese pasigirdo kitas kniaukimas – neįprastu balsu kriokė suaugusi katė, ko gero, maišelyje buvusių kačiukų mama.
Išgirdęs kniaukimą, sunerimo ir vyriškis. Kadangi veiksmas vyko kelių žmonių akivaizdoje, tas užgniaužė maišą ir paspartino žingsnį. Nutarėme jį pasekti. Vyras ėjo link Akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos, užėjęs už jos, nėrė į krūmus. Buvo aišku – gyvūnėlių laukia „jūreivių mokykla“. Ir betono gabalas buvo reikalingas tam, kad būtų lengviau jais atsikratyti.
Norėjome suspėti paskui tą žmogų, tačiau, kai išlindo iš krūmų, jo rankos jau buvo tuščios. Paklaustas, ką dabar padarė, vyriškis išsigando, bet nemelavo: „Nuskandinau katyčius. O kas čia tokio?“ Paklaustas, ar jo tie kačiukai buvo ir kodėl taip pasielgė, vyriškis atsakė, jog ta katė – niekieno. „Ir taip tų kačių aplink namą netrūksta. Jei dar leisime joms veistis, kas ir bebus“, – piktai kalbėjo vyras.
Dar pasiteiravome, ar nesikreipė į beglobiais gyvūnais besirūpinančią tarnybą, nebandė žmogiškiau problemos išspręsti. Žmogus, jau sprukdamas tolyn, atsakė: „To betrūko, kad kreipčiaus ir dar pinigus mokėčiau“.
Tokiems, kaip tas katinėlių skandintojas, primename, jog už žiaurų elgesį su gyvūnais, o būtent taip šiuo atveju ir buvo pasielgta, gresia baudžiamoji atsakomybė. Gal, žinodamas tai, vyriškis daugiau nebetemps maišo į vadinamąją Plungės jūrą?..
