(Pabaiga. Pradžia Nr. 65)
Praėjusių metų pavasarį Lietuvą sukrėtusiame skandale, o tiksliau – pradėtame didelio masto ikiteisminiame tyrime dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones, tarp įtariamųjų šmėžavo ir dvi plungiškiams žinomos pavardės – tuometinio Plungės ligoninės direktoriaus Antano Martusevičiaus ir šios gydymo įstaigos viešųjų pirkimų specialisto Edvardo Bieronto. Pastarojo atžvilgiu baudžiamoji byla iš minėtojo tyrimo buvo atskirta, ir prieš mėnesį Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu E. Bierontui paskyrė bausmę. Apie tai trumpai rašėme. Bet, kaip byloja liaudies išmintis, „kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių“. Gavus nuasmenintą bylos nagrinėjimo medžiagą paaiškėjo, kad už gerų santykių palaikymą, informacijos pateikimą piniginėmis dovanomis buvo apdovanoti ne tik direktorius ir viešųjų pirkimų specialistas.
700 eurų už pažadus
E. Bierontas buvo kaltinamas ir tuo, kad 2020 m. spalio pradžioje Vilniuje, restorane „Leleko“, savo naudai tiesiogiai iš V. K., veikiančio mažosios bendrijos ir uždarųjų akcinių bendrovių, prekiaujančių medicinos priemonėmis, interesais, per du kartus priėmė ne mažesnį kaip 100 eurų kyšį už tai, kad Plungės ligoninė nupirks du kraujo ir skysčių šildytuvus ir vėliau dar įsigis dezinfekcinio skysčio ir keturis vežimėlius.
Kitas epizodas – 2021 m. vasario 24-ąją ligoninės viešųjų pirkimų specialistas Klaipėdoje, prekybos centro „Arena“ automobilių stovėjimo aikštelėje, savo mašinoje iš to paties asmens už prielankumą ir informacijos apie ligoninės medicinos priemonių poreikį pateikimą priėmė 600 eurų kyšį.
Prisipažino vėliau
Kalbant apie kyšių ėmimo iš V. K. epizodus, E. Bierontas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad medicinos priemonėms pirkti būdavo pateikiama pirkimo iniciatoriaus paraiška (ligoninės skyriaus vadovo ar skyriaus vyresniosios slaugytojos) su surašytomis norimomis įsigyti prekėmis. Kartais paraiškos nebūdavo, o žodžiu buvo kreipiamasi į jį arba į ligoninės direktorių. Taip pat atvykęs V. K. direktoriui siūlydavo prekes. Tada sukviesdavo skyrių vadovus, vyresniąsias slaugytojas ir atsiklausdavo, ar reikalingos siūlomos prekės. Jei būdavo reikalingos, pirkdavo.
Anot E. Bieronto, ligoninės pirkimų metodikoje nėra nurodyta, iki kokios sumos perkant reikia atlikti tiekėjų apklausą ir įforminti tos apklausos pažymą. Kartais ją pildydavo, kai pirkimas būdavo iki 3 000 Eur. Viešųjų pirkimų įstatyme taip pat nėra nurodyta, iki kokios sumos perkant būtina pildyti pirkimo pažymą. Tai paliekama spręsti įstaigai. Iš V. K. atstovaujamos mažosios bendrijos įsigydavo prekių, kurių vertė iki 3 000 Eur. Tokiais atvejais pirkimą galėjo vykdyti iš vieno tiekėjo. Jokie teisės aktai esą nereikalauja surasti mažiausią kainą siūlantį tiekėją ar rinktis iš kelių tiekėjų. Bendrąja tvarka perkant prekes, E. Bierontas surasdavo tiekėją ir užsakydavo prekes, o tuo atveju, kai V. K. būdavo atvykęs ir suderinęs prekių pirkimą su ligoninės direktoriumi A. Martusevičiumi, specialistas neva vykdydavo vadovo nurodymą pirkti iš V. K. atstovaujamos įmonės.
Įdomu tai, kad iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu E. Bierontas neigė iš V. K. ėmęs kyšius. Susipažinęs su 2020 m. spalio 1 d. padarytu garso ir vaizdo įrašu sostinės restorane patvirtino, jog yra užfiksuotas šiame įraše, tačiau jo turinio nekomentavo. Tik per vėlesnes apklausas prisipažino, kad minėtąją dieną V. K. jam davė du kartus po ne mažiau kaip 50 Eur už tai, kad pirko kraujo ir skysčių šildytuvų, ir pažadėjo dar įsigyti dezinfekcinio skysčio ir keturis vežimėlius.
E. Bieronto įsitikinimu, kyšis buvo duodamas ne už konkretų ar numatomą pirkimą, o už įmonei naudingą viešųjų pirkimų specialisto palankumą, kad jis neatkalbinėtų ligoninės direktoriaus įsigyti V. K. siūlomų prekių rasdamas pigesnių ar geresnių alternatyvų rinkoje.
Buvo sekami
100 eurų kyšio paėmimo faktas nustatytas slapto sekimo metu.
2020 m. spalio 14 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad spalio 1 d. nuo 12.48 val. restorane „Leleko“ vyko A. Martusevičiaus, E. Bieronto ir V. K. susitikimas. Ligoninės direktoriui išėjus, 13.47 val. V. K. padėjo ranką ant stalo ir perdavė E. Bierontui į ranką galimai pinigus, o šis juos įsidėjo į kelnių kišenę. Vyrai kalbėjosi toliau. Viešųjų pirkimų specialistas kažką rašė, paskui paėmė įmautę su dokumentais nuo stalo. Šiek tiek ištraukė dokumentą, jį skaitė, padėjo atgal, vėl kažką parašė. 13.52 val. V. K. ranka po stalu perdavė E. Bierontui į ranką galimai pinigus. Juos specialistas įsidėjo į kelnių kišenę.
Per susitikimą vyrai kalbėjo apie dezinfekantų pirkimą. Viešųjų pirkimų specialistas pažadėjo pirkti vežimėlius ir sakė, kad pirštinių nepirks.
Kyšius davė atskirai
Apklausiamas kaip įtariamasis V. K. dėl 100 eurų kyšio davimo epizodo pripažino. Nors tikslių aplinkybių vyras neprisiminė, tačiau faktų neneigė, o kyšius davė už tą patį kaip visada: už palankumą, gerų santykių palaikymą.
Tiesa, V. K. teigė, kad ligoninės direktoriui ir viešųjų pirkimų specialistui bendro kyšio nedavė, tai buvo daroma kiekvienam atskirai. Pagrindinė gydymo įstaiga, su kuria palaikė ryšius, buvo Plungės ligoninė, tad čia atvykdavo dažniau. Neslėpė, kad gerus santykius palaikė su gydytoju A. D., direktoriumi A. Martusevičiumi, E. Bierontu, buhaltere L. M. Į ligoninę atvykdavo kartą ar du per mėnesį, viešųjų pirkimų specialisto ir vyresniųjų slaugytojų arba jas pavaduojančių slaugytojų klausdavo, kokių medicininių prekių reikėtų. Sužinojęs eidavo pas buhalterę, be kurios sutikimo ligoninės vadovas prekių esą neužsakydavo.
Dalis ligoninės pinigų grįžo kyšių pavidalu
Čia ir prasideda „linksmoji“ dalis. V. K. pasakojo, kad kai su direktoriumi A. Martusevičiumi ir buhaltere L. M. suderindavo perkamų prekių kiekius, buhalterė esą pasakydavo, kokios sumos konkrečiai ji norėtų kaip kyšio. O sumos siekė nuo 200 Eur iki 1 500 Eur. Vyro teigimu, kiek L. M. reikalaudavo pinigų, tiek jai ir duodavo, nes esą priešingu atveju nepadarys mokėjimo pavedimo arba stabdys prekių pirkimą iš jo konsultuojamų įmonių.
Kai L. M. padarydavo mokėjimo pavedimą, V. K. skambindavo mažosios bendrijos buhalterei, kad ji pervestų pinigų į bendrijos banko kortelę, kuria naudojosi konsultantas. Tada V. K. pinigus išgrynindavo bankomate ir dalį jų atiduodavo kaip kyšį. Jo teigimu, būtinai reikėjo duoti ligoninės buhalterei, kitiems esą nebūtinai, nes jie nespaudė.
V. K. prisipažino, kad E. Bierontui yra davęs pinigų kaip kyšį dėl gerų darbo santykių palaikymo, dėl informacijos apie prekių poreikį gavimo. Be to, specialistas rengdavo viešųjų pirkimų dokumentaciją, tad buvo naudingas. V. K. nurodė, kad kyšį E. Bierontui davė kelis kartus, sumos buvo nedidelės – 100–200 Eur. Pinigus jam įduodavo dažniausiai lauke tiek Klaipėdoje, tiek Plungėje. Yra buvę atvejų, kai susitiko kavinėje Vilniuje.
Apklausiamas įtariamasis neslėpė savo iniciatyva pinigų davęs (nuo 100 iki 400 eurų) ir A. Martusevičiui, nes jis buvo reikalingas kaip ligoninės vadovas, kuris galėjo daryti įtaką gydymo įstaigos pirkimams. Tiesa, teigė pinigų direktoriui duodavęs ne kiekvieną kartą.
Kartais apie 100–200 eurų duodavo vyresniajai operacinės slaugytojai V. R. Iš jos pusės jokio spaudimo nebuvo. Iš slaugytojos gaudavo informacijos apie operacinei reikalingas prekes, todėl jai taip atsidėkodavo.
Dar vienam ligoninės darbuotojui S. P. pinigų davė už tai, kad rinktųsi jo konsultuojamas įmones kaip generatoriaus priežiūros paslaugų teikėjas. Kyšis S. P. kišenėje nuguldavo maždaug kas pusmetį, po 150–200 eurų.
Kyšių davimas ligoninės darbuotojams vyko 2–3 metus.
Apklausiamas kaip įtariamasis A. Martusevičius nurodė, kad 2007 m. pradėjęs vadovauti ligoninei susipažino su V. K. kaip įmonių, prekiaujančių medicininėmis priemonėmis, atstovu. Jis jau buvo ligoninėje žinomas tiekėjas. Tarp A. Martusevičiaus ir V. K. susitarimo, kad pirks tik iš jo atstovaujamų įmonių, nebuvo. Direktorius neneigė, kad 2019–2021 m. V. K. atstovaujamos įmonės laimėdavo ligoninės mažos vertės pirkimus.
Apie prekių pirkimą, jų poreikių nustatymą buvęs ligoninės vadovas pasakojo praktiškai tą patį, ką ir E. Bierontas. Direktorius neneigė iš V. K. taip pat gavęs 100 eurų kyšį už naudingą bendravimą ir santykius.
Dosnus vasaris
Dėl kyšio priėmimo 2021 m. vasario 24 d. epizodo ikiteisminio tyrimo metu E. Bierontas tvirtino, jog per kratą jo automobilyje rasti 700 eurų buvo paskolinti sesers L. J. sumokėti už buto nuomą ir ūkinėms reikmėms.
Papildomai apklausiamas vyras jau nebuvo toks kategoriškas ir prisiminė, jog V. K. kažkada jam yra davęs 600 eurų, tad gali būti, jog tai vyko anksčiau minėtą dieną. Tačiau atkakliai tvirtino, kad per kratą rasti pinigai – paskolinti sesers.
E. Bierontas manė, jog V. K. pinigus davė už tai, kad jis, dirbdamas viešųjų pirkimų specialistu, maloniai su juo bendrautų, konsultuotų, praneštų apie ligoninės medicininių priemonių poreikį.
Apie tai, kad 700 eurų paskolino broliui, teisme patvirtino L. J.
V. K. dėl šio epizodo nurodė, kad 2021 m. vasario 24-ąją į Plungės ligoninę atvyko norėdamas susitikti su gydymo įstaigos darbuotojais: A. Martusevičiumi, S. P., E. Bierontu, V. R. ir L. M. Iš anksto jiems duoti pinigų neplanavo. Dalį pinigų turėjo, o dalį išsigrynino bankomate – po 1 200 eurų per du kartus. Pirmiausia susitikęs su išvardytais žmonėmis sužinojo prekių poreikį: V. R. užsakė chirurginių siūlų, atsiurbimo vamzdelių; S. P. perdavė dokumentus, patvirtinančius, kad atlikta generatoriaus apžiūra; E. Bierontas nieko neužsakė; A. Martusevičius patvirtino užsakymus, o L. M. netrukdė. Pas minėtuosius žmones tą dieną V. K. lankėsi du kartus. Antrąsyk atėjęs nunešė jiems pinigų. Vyro teigimu, tai nebuvo atsiskaitymas už tos dienos užsakymą, o tiesiog noras pamaloninti po ilgo nebuvimo, už gerų santykių palaikymą ateityje, kad užsakytų prekes iš jo, o L. M. – kad netrukdytų dirbti. A. Martusevičiui jis esą davė 1 000 eurų, S. P. – 350 eurų, V. R. – 400 eurų, L. M. – 1 500 eurų. 600 eurų E. Bierontui įdavė jo automobilyje, kai jis V. K. parvežė į Klaipėdą.
Apklausiama kaip įtariamoji L. M. nurodė, kad jai susidarė įspūdis, jog V. K. atstovauja medicinos priemonėmis prekiaujančioms įmonėms. Įsigijus prekes iš tų įmonių, jis prašydavo kuo greičiau atlikti mokėjimus, nes įmonėms trūkdavo apyvartinių lėšų. Ji padarydavo mokėjimo pavedimus, o už tai V. K. esą pasakydavo, kad neliks skolingas. Pinigus už greitesnį lėšų pervedimą už prekes moteris suprato kaip dovanas už paslaugą. Tokie V. K. atsilyginimai vyko 2020 ir 2021 metais.
Dėl įtarimuose nurodyto vasario 24 d. epizodo L. M. patvirtino, kad V. K. į ligoninę buvo atvažiavęs. Tą dieną jiedu susitiko miesto centre, kur jos automobilyje V. K. jai įdavė 500 eurų.
Apklausiamas kaip įtariamasis S. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisipažino, kad tą dieną apie 12 val. savo tarnybiniame kabinete iš V. K. gavo 350 eurų kyšį už tariamą generatoriaus profilaktinį patikrinimą ir gerų santykių palaikymą.
Apklausiama kaip įtariamoji V. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas irgi atskirtas, nurodė, kad vasario 24-osios pirmoje dienos pusėje V. K. užėjo pas ją į kabinetą norėdamas, jog ji skyriui užsakytų dezinfekcinio skysčio. Moteris tą ir padarė – užsakė gal 24 butelius šios priemonės. V. R. matė, kad V. K. prieš išeidamas po dokumentais, gulinčiais ant jos darbo stalo, pakišo pinigų, vėliau pasižiūrėjusi pamatė 400 eurų. Suprato, kad V. K. pinigus paliko už dezinfekcinio skysčio užsakymą.
Įdomu tai, kad visi įtariamieji ligoninės darbuotojai dirba ir šiandien, bet… Nekaltumo prezumpcija byloja, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol neįrodyta kitaip.
