Šeštadienį, Kauno miesto laisvųjų šaulių patrankoms tradiciškai iššovus tris salves – už tėvynę Lietuvą, už Plungę ir plungiškius, už kunigaikščius Oginskius ir festivalį – pradėtas jau 17-asis klasikinę muziką Plungei dovanojantis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, kuris kasmet pradedamas paskutinįjį vasaros šeštadienį, tęsiasi visą rugsėjį, o koncertai vyksta kunigaikščių Oginskių rūmų žirgyno salėje.
Sveikindamas į festivalį susirinkusius plungiškius ir miesto svečius Žemaičių dailės muziejaus direktorius, vienas iš šio renginio koordinatorių
Alvidas Bakanauskas kalbėjo: „Pati geriausia vieta pasaulyje – Mykolo Oginskio rūmai, pats geriausias laikas – Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, dovanojantis progą susitikti ir švęsti, pasidalyti nuveiktais darbais ir ateities planais.“
Gražia tradicija kasmet paskutinį rugpjūčio šeštadienį susirinkti į Plungę džiaugėsi ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Anot jo, ši tradicija nuosekliai skatina mus ateiti čia, kur skamba muzika. „Džiaukimės, kad esame čia, kad esame laisvi laisvo miesto piliečiai, o laisvė, kaip yra sakęs kunigaikštis Oginskis, žmogui suteikia galimybę kurti.“
Žodį tarė ir festivalio globėja, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prūsevičienė. Viešnia minėjo, kad prieš išvykdama į festivalį parašė žinutę apie tai, kas paskutinįjį rugpjūčio šeštadienį vyks Plungėje, ir tą žinutę perskaitė daugybė žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Nepaprastai svarbu, kad galime gyvai pasidžiaugti aukščiausio meistriškumo muzika ir vėl švęsti kultūrą“, – sakė R. Prūsevičienė.
Plungiškių draugijos, kuri yra viena iš festivalio organizatorių, prezidentas Liudas Skierus džiaugėsi ne tik prasidedančiu renginiu, bet ir tos dienos Plungiškių draugijos sprendimu: įamžinti kraštiečio dr. Bronislovo Lubio atminimą. Nes tik šio žmogaus dėka Plungė turi Plungiškių draugiją ir Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, kurį dr. B. Lubys kartu su dirigentais Juozu ir Stasiu Domarkais pakėlė į itin aukštą lygį. „Šitos žemės sūnus Bronislovas Lubys savo žemei padarė didelius darbus, o mes iki šiol nesame jam atsidėkoję. Iki kito rudens, kai minėsime a. a. B. Lubio 85-metį, bandysime įamžinti jo atminimą“, – kalbėjo L. Skierus.
Po sveikinimo kalbų žiūrovai buvo pakviesti į salę paklausyti kompozitoriaus Jono Tamulionio kūrinio „Lietuviškasis requiem“, kurį atliko Kristina Zmailaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Egidijus Dauskurdis (bosas), valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Artūras Dambrauskas) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas). Koncertui dirigavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, orkestro garbės dirigentas, Plungės garbės pilietis prof. J. Domarkas.
Prieš suskambant muzikai, festivalio koncertų vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis dėkojo festivalio idėjos autoriui prof. S. Domarkui, meno vadovui prof. J. Domarkui, festivalio organizatoriams Žemaičių dailės muziejui ir Plungiškių draugijai, koordinatoriams Plungiškių draugijos viceprezidentei, Plungės garbės pilietei Genovaitei Žiobakienei, S. Domarkui, Žemaičių dailės muziejaus direktoriui A. Bakanauskui, globėjai Nacionalinės filharmonijos direktorei R. Prūsaitienei ir kt.
Pristatydamas kūrinio autorių kompozitorių J. Tamulionį V. Gerulaitis minėjo, jog šis muzikas yra parašęs beveik 400 kūrinių, kurie užsakomi Japonijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Amerikoje. Kodėl? Todėl, kad J. Tamulionis žino tris stebuklingus dalykus, kuriuos gerbia visas pasaulis: chorinę muziką, gitarą ir akordeoną.
J. Tamulionio „Lietuviškasis requiem“ – humaniškas ir lyriškas, skirtas anapilin išėjusiems Lietuvos sūnums ir dukroms, originalus tuo, kad šalia liturginio teksto skamba ir lietuviški žodžiai, lietuviškos intonacijos, šiam kūriniui suteikiančios išskirtinės reikšmės ir vertės.
