Turbūt ne vienam Plungėje yra tekę autobusų stotelėje ant suoliuko ar šiaip kur pavartėje išvysti „besiilsintį“ pilietį (-ę). Niekam ne paslaptis, kad tokią pogulio vietą dažniausiai pasirenka nemažai alkoholio suvartoję žmonės.
Sovietiniais laikais tokius be gailesčio gabendavo į blaivyklą, tačiau ką daryti šiandien? Gerai dar, kai toks guli, ir tiek, o juk piktesni ir kitus užkliūva, ir nusikalsti linkę. Bent jau Plungėje aršesniuosius išsiveža policija, o vargiai kojas bepajudinantieji gabenami ligoninėn. Tačiau tai – ne šių institucijų darbas. Apie blaivinimo paslaugų teikimą Plungėje kalbėta (beje, jau tikrai ne pirmąjį kartą) ir antradienį vykusio Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdžio metu. Aptarti ir kiti klausimai.
„Karinė palatėlė“?
Anot komiteto pirmininko Raimondo Dovilčio, blaivinimo paslaugų teikimo problema mieste yra daugialypė, liečianti visų mūsų skaudulį – alkoholio vartojimo didėjimą. Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė pažymėjo, jog blaivinimui išleidžiami didžiuliai pinigai, visa našta atitenka Savivaldybei. „O blaivinimas juk yra socialinė problema, o ne Savivaldybės reikalas“, – sakė ji.
Pasak Plungės rajono savivaldybės ligoninės direktoriaus Antano Martusevičiaus, tie neblaivūs asmenys, kurie dar sugeba kelti triukšmą, keliauja į policiją, o tie, kurie jau nei pavardės nebeišlemena, nei sąmonę vargiai turi, – ligoninėn. Taip esą patyliukais teikiamos blaivinimo paslaugos: „Teiravausi kitose savivaldybėse, visur panašiai – sukasi, kas kaip išmano. Pagalba tokios būklės žmogui yra skubi ir būtina, tačiau ligoninė nenorėtų ir neturėtų teikti viešbučio paslaugų…“ Direktorius juokais mestelėjo, kad gal ligoninėje neblaiviesiems reikėtų įrengti „karinę palatėlę“, išmuštą kuo nors minkštu, kad tokie pacientai nesusižeistų…
„Blaivinimas – lova ir laikas“
Dar pernai prabilta apie galimybę įrengti blaivinimo paslaugas teikiančią įstaigą, o tiksliau – „Saugią nakvynę neblaiviems“ – patalpose šalia Plungės trumpalaikės globos centro Dariaus ir Girėno gatvėje. Anot centro direktoriaus Gintaro Armalio, vienintelė problema – minėtosios patalpos yra privati plungiškio verslininko Vidmanto Jonikos nuosavybė, tad jas Savivaldybė turėtų išsipirkti. O V. Jonika esą patalpas parduotų tik tokiu atveju, jei jam valdžia leistų įsigyti kitas, esančias Vytauto gatvėje 9B, priešais Savivaldybės pastatą. Tiesa, anksčiau verslininkas pageidavo viso pastato, o dabar neva sutinka apsieiti be patalpų, kuriose įsikūrusi vieno laikraščio redakcija.
„Blaivinimas – lova ir laikas. Viskas taip, kaip sovietiniais laikais. Rytą prasiblaivius – pokalbis, su dažnesniais svečiais – ir griežtesnis“, – apie tai, kaip naujojoje įstaigoje vyktų blaivinimo procesas, kalbėjo G. Armalis. Jo nuomone, tai, kad tokia įstaiga būtų įkurta šalia Plungės trumpalaikės globos centro, – tik privalumas, nes šios įstaigos darbuotojai galėtų padėti ir naujosios įstaigos klientams, šiems išsiblaivius pabendrauti, patarti.
Vis dėlto vicemeras Mindaugas Jurčius šioje vietoje įžvelgė šiokį tokį absurdą: ar nenutiks taip, kad prisigėrusio vyro nuskriausta moteris atvyks į Moterių krizių centrą, o tame pačiame pastate tas pats mušeika bus atgabentas į „Saugią nakvynę neblaiviems“? Pasak G. Armalio, taip tikrai nenutiktų, nes abi patalpos turėtų atskirą įėjimą.
Jeigu patalpas blaivyklai ir pavyktų įsigyti, jų rekonstrukcija, anot G. Armalio, kainuotų apie 1, 5 mln. Lt, iš jų Savivaldybei gali tekti prisidėti apytikriai 10 proc. Taip pat naujajai įstaigai esą prireiktų dviejų naktinių budėtojų etatų.
Per dieną į ligoninę – po du neblaivius
Pasak O. Gerulskienės, praėjusiais metais per mėnesį į Plungės ligoninę išblaivinti buvo atvežama vidutiniškai po 70 neblaivių asmenų, tai yra maždaug po du per dieną. Šitie asmenys – tik nepakliuvusieji policijon, ten skaičiai kiti. Kaip sakė Plungės policijos komisariato viršininko pavaduotojas Arūnas Juozas Auškalnis, pernai už pasirodymą neblaivios būklės viešoje vietoje surašyti 625 administracinės teisės pažeidimų protokolai.
A. J. Auškalnio teigimu, policijai dirbti su neblaiviais asmenimis – nelengva: dažnai sunku atskirti situaciją, ar asmuo jau tikrai laikomas padaręs pažeidimą, ar ne. Kitą kartą esą taip ir žmogaus orumą pažeisti gali. „Kai toks prie fontano nusmauktom kelnėm stovi, tai viskas aišku. O jeigu neblaivus sėdi ant suoliuko Medingėnų gatvėje?“ – retoriškai klausė policijos pareigūnas. Anot jo, tenka „vaikščioti ant briaunos“ – dėl neteisėto laisvės atėmimo, suvaržymo. Dažnai dar atlikti ir viešbučio (komisariato areštinė) bei taksi paslaugas, kuomet koks nelaimėlis pavėžėjamas iki savo namų.
Komiteto nariai nutarė, jog artimiausiu metu reikėtų įvertinti abi minėtąsias patalpas (Vytauto bei Dariaus ir Girėno gatvėse) ir tuomet bandyti vienas aukciono būdu parduoti, kitas – įsigyti.
Didins įkainį
Posėdžio metu Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė sakė, jog, didėjant kuro kainoms, privalu didinti specialaus transporto apmokėjimą, t. y. įkainį tokiu transportu vykstantiesiems į hemodializės procedūras. Tokį prašymą pateikė Plungės socialinių paslaugų centro direktorė Žaneta Liutikienė.
Minėtasis įkainis būtų padidintas tik tiems asmenims, kurie moka 50 proc. patvirtintos paslaugos teikimo kainos. Siūloma vietoj 0,08 ct už kilometrą kainą padidinti iki 0,20 ct. Nors kai kurie komiteto nariai dėl ganėtinai stipraus pabranginimo suabejojo, G. Vasylienė pabrėžė, jog arba didėja įkainis, arba tenka prisidėti pačiai Savivaldybei. Komiteto nariai galiausiai kainos didėjimui pritarė, tačiau tam dar turi pritarti taryba.
