Dvejus metus trukusi teismų karuselė sustabdyta

Du dešimtmečius ranka rankon dirbusios uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklai ir „Plungės bioenergija“ prieš porą metų rimtai sukryžiavo ietis. Santykių aiškinimasis persikėlė į teismą ir ne vieną. Plungės šilumos tinklų ir nepriklausomos šilumos gamintojos „Plungės bioenergijos“ santykius sugadino viena nutraukta sutartis ir to padariniai. Ginčai pasiekė ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Rugsėjo 5-ąją jis padėjo galutinį tašką.

Priešistorė
Skaitytojams priminsime, kad nuo 2013 metų „Plungės bioenergija“ iš Plungės šilumos tinklų nuomojosi dalį administracinių ir gamybinių patalpų, kuriose veikė biokuro katilai. Na, o Šilumos tinklai iš kaimynės pirko ir gyventojams perpardavė šilumos energiją. Plungėje pūstelėjus kitokiems
politiniams vėjams vis garsiau pradėta kalbėti, kad be konkurentų dirbanti „Plungės bioenergija“ nuo plungiškių lupa devintą kailį ir kad šilumos ūkyje laikas pokyčiams.
Pirmasis žingsnis žengtas 2020-ųjų vasarą, kai buvo nuspręsta nebepratęsti patalpų nuomos sutarties. Iš nuomininkės pareikalauta palikti ir administracines, ir gamybines patalpas bei išsigabenti jose esančius šilumos gamybos įrenginius. Tiesa, nepratęsus nuomos sutarties, susiklostė gana keista situacija: kita sutartis, kuria „Plungės bioenergija“ įsipareigoja gaminti ir parduoti, o Plungės šilumos tinklai – pirkti šilumą, liko galioti. „Plungės bioenergija“ buvo įsitikinusi, kad liepdami išsikraustyti Šilumos tinklai trukdo įgyvendinti dar galiojančios sutarties vykdymą. Tad 2020 m. lapkritį kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, kad nuomos sutartis būtų pratęsta, o Šilumos tinklai netrukdytų „Plungės bioenergijai“ dirbti, t. y. bendrovė norėjo ir toliau naudotis patalpomis ir gaminti šilumą.
Beje, „Plungės bioenergija“ dalyvavo Europos Sąjungos plėtros fondo finansuojamuose projektuose ir laimėjo lėšų modernizuoti nuosavybės teise valdomus biokuro katilus, tad savo patalpose įrengė du naujus tokius katilus.
Viskas būtų gerai, tačiau „Plungės bioenergija“, nesuderinusi su savininke, savavališkai prijungė naujuosius katilus prie centrinės šildymo sistemos. Žinoma, į tai buvo atitinkamai sureaguota. Šilumos tinklai pareikalavo atjungti katilus ir pagrasino, jog to nepadarius šilumos pirkimo–pardavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Kadangi „Plungės bioenergija“ laiku nesureagavo, per 2020 m. Kalėdas gavo „dovaną“ – sutartis buvo nutraukta.
Taip prie pirminio „Plungės bioenergijos“ civilinio ieškinio atsirado dar vienas reikalavimas – sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Bylos nagrinėjimui užsitęsus, šildymo sezonas pasibaigė, tad patalpų nuoma ir šilumos gamyba senaisiais katilais ieškovei tapo nebeaktuali, todėl iš trijų reikalavimų liko tik vienas – paskutinis.
Du teismai – ne ieškovo naudai
Suprantama, kad tiek Šilumos tinklai, tiek „Plungės bioenergija“ siekė įrodyti savo tiesą. Ieškovė tikino, jog, norint prijungti naujus katilus, jai nereikėjo prisijungimo sąlygų. Atsakovė teigė priešingai – sąlygos reikalingos, prisijungimas buvo neteisėtas, neteisėtai gaminta šiluma.
Išaiškinimo kreiptasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT). O ji konstatavo, kad, siekdama atlikti naujų šilumos gamybos įrenginių bandomąją eksploataciją, „Plungės bioenergija“ visų pirma turėjo įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus. Vienas iš jų – nustatyta tvarka raštu kreiptis į tiekėją su prašymu išduoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas. Taip pat konstatavo, kad įmonė, vykdydama su Šilumos tinklais pasirašytos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, neturi teisės savavališkai, nesilaikydama nurodytos tvarkos, prie šilumos tiekimo sistemos prijungti naujų įrenginių.
Išnagrinėjęs visus argumentus praėjusių metų vasarą pirmos instancijos teismas – Plungės apylinkės – „Plungės bioenergijos“ ieškinį dėl vienašališko šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė.
Kaip ir buvo galima tikėtis, „Plungės bioenergija“ nenurimo ir tokį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Bet ir čia nepriklausomos šilumos gamintojos laukė nesėkmė – uostamiesčio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Plungės teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą.
Argumentai ir
kontrargumentai
Kaip sakoma, jei kovoti, tai iki galo – UAB „Plungės bioenergija“ pasinaudojo savo teise ir Klaipėdos apygardos teismo nutartį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ieškovė savo skundą argumentavo tuo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai per didelę reikšmę suteikė VERT raštams, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sumontuodama naujuosius katilus ir tiekdama šilumos energiją „Plungės bioenergija“ nesilaikė sąvado reikalavimų. Taip pat kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė esminį sutarties pažeidimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad bylą nagrinėję teismai išvadą dėl šilumos pirkimo sutarties nutraukimo teisėtumo iš esmės grindė tik tuo, jog Plungės šilumos tinklai sutarties esminiu pažeidimu laikė ieškovės veiksmus – naujųjų katilų naudojimą sutarčiai vykdyti ir pan.
Atsakydami į pateiktą skundą Plungės šilumos tinklai pažymėjo, jog VERT yra tiesiogiai atsakinga už energetikos įrenginių eksploatacijos ir prijungimo prie esamų tinklų kontrolę ir turi pareigą kontroliuoti, ar energetikos įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar eksploatuojami jų nepažeidžiant. Taip pat pažymėta, jog „Plungės bioenergija“, atlikdama bandomąją eksploataciją, turėjo vadovautis reikalavimu, kad bandomoji eksploatacija gali vykti tik bendradarbiaujant su šilumos tiekėju, iš anksto su juo suderinus bandomosios eksploatacijos planą, atliekamus darbus ir gaminamos šilumos kokybinius reikalavimus.
„Ieškovė, vykdydama šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, nuo pat pradžių vengė bendradarbiauti su atsakove, elgėsi nesąžiningai ir neteikė informacijos, kurią pagal teisės aktų reikalavimus turėjo pareigą teikti atsakovei kaip centrinių šilumos tinklų administratorei. Ieškovė prie centrinės šildymo sistemos savavališkai prijungė naujuosius katilus. Ieškovė net po VERT rašto ir atsakovės pranešimo sąmoningai ir sistemingai visą 2020 m. gruodžio mėnesį šilumos energiją gamino naujaisiais katilais. Ieškovė nesiėmė veiksmų, kad pašalintų daromą pažeidimą, priešingai, šilumos energiją toliau tiekė teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais naujaisiais katilais. Ieškovės elgesys vykdant šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, nebendradarbiaujant, ignoruojant VERT išaiškinimus, atsakovei neleido tikėtis, kad ateityje padėtis gali pasikeisti. Ieškovė elgėsi neatsakingai prie centrinės šilumos sistemos prijungusi naujuosius katilus ir atsisakydama teikti informaciją apie šiuos katilus atsakovei bei negavusi atsakingų institucijų pažymų dėl naujųjų katilų eksploatavimo, tokiu būdu rizikuodama visos šilumos sistemos stabilumu Plungėje. Atsakovė, įvertinusi susiklosčiusią situaciją – ieškovės elgesį, VERT išvadas bei vertindama viešojo intereso svarbą, neturėjo kitos galimybės kaip nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį“, – atsiliepime į skundą rašė Šilumos tinklai.
Nutartis
Išnagrinėjusi visus pateiktus argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo: „Ieškovė prie atsakovės šilumos perdavimo sistemos tinklų prijungė naujuosius katilus, nesilaikydama sutarties sąlygų. Griežtas sutarties sąlygų ir jų turinį atskleidžiančių teisės normų laikymasis turi esminę reikšmę atsakovei, dėl to, ieškovei prijungus naujuosius katilus nesilaikant sutarties sąlygų, taip pat neištaisius pažeidimų po daugelį kartų pareikšto atsakovės ir VERT įspėjimų ištaisyti padėtį, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą nebesitikėti, kad sutarties pažeidimai bus ateityje pašalinti, todėl juos vertinti kaip esminius ir dėl šios priežasties nutraukti sutartį.“
Tad rugsėjo 5-ąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį – Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Be to, „Plungės bioenergija“ Šilumos tinklams turės atlyginti 1 694 eurus bylinėjimosi išlaidų.