Kažkada televizorių ekranuose gana dažnai buvo galima matyti reklamą, kurioje nuskamba žodžiai: „Kartą paragavęs negali sustoti.“ Ji puikiai apibūdina dabar jau buvusio Plungės ligoninės viešųjų pirkimų specialisto Edvardo Bieronto (g. 1977 m.) veiksmus. Ko gero, ne veltui sakoma, kad timptelėjus siūlo galą ima vyniotis ir visas kamuolys. Spalio 17 dieną Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje klaipėdietis E. Bierontas kaltinamas piktnaudžiavimu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu. Jo bendrininkui taip pat uostamiesčio gyventojui Tadui Baniui (g. 1976 m.) pateikti kaltinimai apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir bendrininkavimu. Nukentėjusioji šioje byloje – Plungės ligoninė.
Skaitytojams priminsime, kad pirmą kartą apie galimai neteisėtus E. Bieronto ir tuometinio ligoninės direktoriaus Antano Martusevičiaus veiksmus prabilta praėjusių metų pavasarį, kai Lietuvą sukrėtė skandalas dėl pradėto didelio masto ikiteisminio tyrimo dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones. Viešųjų pirkimų specialisto atžvilgiu baudžiamoji byla iš tyrimo buvo atskirta, ir liepos viduryje Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu E. Bierontui paskyrė bausmę.
E. Bierontas buvo nubaustas už kyšio ėmimą. Teisme išnagrinėti trys tokie epizodai. Klaipėdiečiui skirta subendrinta ir trečdaliu sumažinta 7 000 eurų bauda, kurią jis turi sumokėti per dvejus metus. Iš jo valstybės nuosavybėn taip pat konfiskuoti 2 305 eurai, atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Tačiau tai dar ne viskas – Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo atliekamas ir kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame E. Bierontui ir jo bendrininkui T. Baniui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo.
Buvo įtariama, kad ligoninės viešųjų pirkimų specialistas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo savo tarnyba ir per metus nuo 2019-ųjų rugsėjo iki 2020-ųjų rugsėjo gydymo įstaigai pridarė žalos.
Kaip teigiama kaltinamajame akte, E. Bierontas ir T. Banys susitarę įsigijo uždarąją akcinę bendrovę „Elevitra“, kuri buvo nupirkta tam, kad laimėtų viešuosius pirkimus, kuriuos Plungės ligoninės vardu organizuodavo E. Bierontas.
Plungės ligoninės viešųjų pirkimo specialistas, žinodamas, kiek ir kokių prekių ligoninei reikia įsigyti, ieškojo jų tarp Lietuvos ir užsienio tiekėjų. Paiešką ir pirkimą jis su bendrininku vykdė UAB „Elevitra“ vardu. Ir pasiūlymus ligoninei teikdavo bendrovės vardu. Tiesa, gydymo įstaigai prekes siūlydavo brangiau, nei įsigydavo. Tokiu būdu E. Bierontas veikė priešingai teisės aktais nustatytai viešųjų pirkimų vykdymo tvarkai ir Plungės ligoninės interesams, t. y. organizavo ligoninėje mažos vertės pirkimus, kai pirkimas vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, ir tyčia sudarė sąlygas pirkimus laimėti mažiausią prekės kainą galinčiai pasiūlyti įmonei „Elevitra“.
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, veikdamas pagal tokią schemą E. Bierontas Plungės ligoninei per metus pardavė medicininių prekių už 122 616 eurų, nors iš tiekėjų jas įsigijo už 69 831 eurą. Teisingumo dėlei reikia paminėti, kad įskaičiuotos ir UAB „Elevitra“ patirtos 9 757 eurų išlaidos, susijusios su importu. Tad, atskaičiavus šias išlaidas, Plungės ligoninė už medicinines prekes permokėjo 43 027 eurus.
Vienintelė nukentėjusioji byloje – Plungės ligoninė. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, gydymo įstaiga civilinio ieškinio nereiškė, apsispręsti žadėjo iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Spalio 17-ąją civilinis ieškinys buvo pateiktas.
Teisme E. Bierontas kaltės nepripažino, T. Banys kaltu prisipažino dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o dėl padėjimo E. Bierontui – ne. Kaltinamieji parodymus duoti sutiko tik po to, kai bus apklaustas nukentėjusysis ir liudytojai.
Kitas teismo posėdis numatytas lapkričio mėnesį.
