Kažin ar yra bent vienas plateliškis, kuris nepažinotu Benedikto Katkaus ar nebutu apie ji, visu vadinama Benu, girdejes. Tai prisiekes žvejys. Ne karta murdesi Plateliu ežere, kai iluždavo pirmasis ledas.
Daug kartu Plateliu ežero gelmes jam buvo dosnios. Benas tikrai nepasakytu, kiek yra sugaves didžiausiu lydeku. Tai puikus žvejys, o dar svarbiau – nuostabus ir visiems gero linkintis žmogus.
Gruodžio menesi bene kiekvienas poledines žukles megejas sapnuoja, kaip lede grežia skyles ir iš po jo traukia rainašonius ešerius, kuojas, karšius, lydekas ir kitas žuvis.
Sapnuoja ir Benas. Pakalbintas nusiskundžia, kad pernai doro ledo visai nebuvo. Atrodo, ir šiemet jo nebus… Taciau poledinei žuklei ruošiasi, vis apžiuri senas blizgutes, kurias dažniausiai griebia ešeriai. Pavarto ir naujas – gal ir jos patiks rainašoniams.
Benui dabar – 73 metai. Žvejoti pradejo nuo vaikystes. Nieko nuostabaus, juk tai – plateliškis, auges prie gražiausio Žemaitijos ežero.
Visi žvejai, o tarp ju – ir Benas, padejuojame, kad ežere žuvies nebera tiek, kiek anksciau buvo. Nereikejo jokio tinklo – žuvies, anot Beno, galejai maiša prigaudyti.
Taigi, dejuok nedejaves, o žveji traukia prie vandens, kiekvienas tikisi sugauti kuo daugiau žuvies. Benas ir sugauna. Didžiausias jo laimikis – 13 kilogramu lydeka. Iformino ja Plungeje esancioje „Oksalio“ parduotuveje paskelbtame konkurse didžiausios žuvies prizui gauti. Ir negavo… Tais metais Povilas Budginas sugavo net 16 kilogramu lydi.
Dabar lydeka ne kiekviena karta sugausi. Tad Benas sugalvojo mesti ju žukle ir gaudyti didžiasias ežero kuojas. O ju pasitaiko ir puse kilogramo sverianciu.
Susidraugavo jis su Alfonsu Stabingiu, kuris greiciausiai pirmasis susidomejo kuojomis. Susiruošia tie vyrai i ežera. Alfonsas duoda nurodyma valtyje buti basomis kojomis. Mat kuojos yra jautrios. Vaikšciosi valtyje su batais – žuvis išbaidysi. Tai va, basomis vyrai po valti…
Kai oras ramus, nera bangeliu, dairosi su žiuronais po ežera. Pamate, kad kuojos paviršiuje šokineja, nusiiria i ta vieta, ir sekme – garantuota.
Benas kuoju prigaudo labai daug. Taciau niekaip Alfonso neaplenkia. „Aš sugaunu viena, o jis per ta laika – penkias“, – šypsosi Benas ir matau, kad visai nepavydi draugui sekmes. Net praneša, kad kuojos eme kibti – laikas i Plateliu ežera.
Kitas Beno draugelis yra Vladas Stonys. Ant ledo dažniausiai kartu eina. To ledo dar ir nera, o jie sugeba, pasideje lentu, užlipti ant tvirtesnio. Buna, kad ilužta, bet, matyt, Neptunas myli tokius žvejus, nenuskandina.
Dabar Benas – pensininkas, tad laiko žuklei turi kiek nori. Kiekviena savaite ketverta kartu atsiduria ant ežero. Paklaustas, o kaip buvo tada, kai dirbo, kai reikejo savo ukyje darbuotis, šypsosi: „Saule teka ketvirta, o darbas prasideda aštunta. Keleta valandu pabuves ant ežero, be lydekos negriždavau“.
Sugautas žuvis šis žvejys megsta pats ir paruošti. Receptu jis nedalija. Tik ši ta pavyko sužinoti. Taciau ar matete žveji, kuris imtu visiems viska aiškinti. Nebent jei pas Bena ateitum nešinas buteliu. Prie taureles žvejai vienas kitam viska iškloja…
