Rugsėjo 8-oji vadinama Šilinėmis ir laikoma Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Šia proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai.
Ypatingi atlaidai vyksta Šiluvos bažnyčioje. Jie čia švęsti nuo seno, dar prieš Dievo Motinos apsireiškimą. Šiluvos bažnyčia – pirmoji Lietuvoje Marijos Gimimo šventovė. Garsas apie šią bažnyčią ir ypač apie rugsėjo 8-ąją švenčiamus Marijos Gimimo atlaidus žinomas labai plačiai. Į šią vietą jau nuo senovės žmonės būriais traukdavo ne tik iš artimiausių apylinkių, bet ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių.
Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje ir bažnyčioje kabantis, nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Maldininkų per Šilines niekada netrūkdavo. Jie suvažiuodavo iš įvairių Lietuvos vietų. Tarp jų būdavo ir aklų, kurčių, nebylių, sunkiai vaikštančių ir visišką negalią turinčių bei kitomis ligomis sergančių žmonių. Maldininkai eidavo Kryžiaus kelius, melsdavosi prie malonėmis garsėjančio Dievo Motinos paveikslo, prašydavo Dievo pagalbos.
Šiluvos atlaidų tradicija nenutrūko net sovietų okupacijos metais. Spaudoje stengtasi juos suniekinti. Nuo 1960-ųjų pasitelkus miliciją, imta trukdyti maldininkams čia atvykti. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje rašoma: „Rugsėjo pradžioje Šilinių atlaidų metu į Šiluvą plaukė tūkstantinės žmonių minios. Sekmadieniais mašinos netilpo Šiluvos miestelyje ir autoinspektorių buvo rikiuojamos laukuose. Autoinspektoriai demonstratyviai užrašinėjo mašinų numerius. Per Šilinių atlaidus kasmet išdalijama 50 000 šv. Komunijų (Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, 1974 m. Nr. 12). Milicija užkirsdavo kelius ir net šunkelius, vedančius į miestelį. 1979 m. net buvo paskelbtas kiaulių maras, kad tik maldininkai negalėtų atvykti.
Nepriklausomybės metais kasmet rugsėjo 8-ąją prasideda Švč. Mergelės Marijos atlaidų aštuondienis. Maldininkai procesijomis tradiciškai eina iš Tytuvėnų ir Raseinių pusės į Šiluvą. Kiekviena atlaidų diena skiriama vis kitai temai. Švenčiamos kariuomenės, policijos, medikų, kunigų, šeimos, vaikų ir jaunimo, gyvybės apsaugos dienos. Atlaidų metu vyksta katechezės, religiniai spektakliai, koncertai.
Be Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo fakto ir vietos, Šiluva garsi ir kitomis su šiuo fenomenu susijusiomis šventenybėmis. Tai Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika su stebuklingu Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu „londoniškąja“ arba „Ligonių sveikata“ statula, brangenybių skrynia, kalvinistų peršautu kryžiumi bei Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia su apsireiškimo akmeniu ir Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi statula, Sopulingosios Dievo Motinos Septynių skausmų stotys bei miestelio aikštėje stovintys Švč. Mergelės Marijos statula, liaudies vadinama Šiluvos Lurdu, ir paminklas Palaimintajam Jonui Pauliui II, kuris 1993 m. rugsėjo 7 d. lankėsi Šiluvoje.
Šventasis Tėvas dalyvavo Dievo žodžio liturgijoje Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje, meldėsi Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje ir pagerbė Apsireiškimo akmenį. Popiežius, tarsi pakartodamas Mergelės Marijos per apsireiškimą piemenėliams duotą žinią, sakė, kad Marija visą savo gyvenimą kreipė į Kristų. Tai daryti ji kviečia ir mus: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“ (Jn 2, 5).
