Už beglobio gyvūno utilizavimą… 400 eurų!

Gruodžio pabaigoje baigiasi trejus metus galiojusi Plungės rajono savivaldybės sutartis dėl šeimininkų neturinčių ir be priežiūros esančių naminių ir laukinių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos, utilizavimo. Ji buvo sudaryta su klaipėdiečių organizacija „Nuaras“. Neseniai Savivaldybėje vykusioje seniūnų sueigoje paliesta ši tema: teirautasi, kiek paslauga aktuali. Iš diskusijos paaiškėjo, jog naudotis minėtąja paslauga seniūnijoms yra prabanga, nes, pavyzdžiui, už vieno gyvūno paėmimą ir utilizavimą teko sumokėti net 400 eurų!

Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistė (ekologė) Roberta Jakumienė „Plungei“ komentavo, kad sutartis baigiasi gruodžio 20 dieną, taigi jau yra ruošiama dokumentacija ir ketinama skelbti naują konkursą. Tikimasi, kad atsiras norinčių jame dalyvauti ir pasirašyti sutartį su Savivaldybe. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, ne visada tai pavykdavo padaryti iš pirmo karto.
Kaip minėta, Plungės rajono savivaldybė yra sudariusi sutartį su gyvūnų globos ir kontrolės bendrove „Nuaras“. Seniūnai, gavę iš gyventojų informaciją apie sužeistus, bešeimininkius gyvūnus, kreipiasi į „Nuarą“, kuris pasirūpina gyvūnais ar suteikia kitas sutartyje numatytas paslaugas.
Trejus metus galiojusios sutarties vertė siekė 30 tūkst. eurų (su PVM). Pasak R. Jakumienės, ši suma visa nebuvo išnaudota. „Nuo bendros sutarties vertės panaudota gal apie 10 tūkst. eurų“, – informavo R. Jakumienė.
Beje, susirinkime seniūnijų vadovai kalbėjo, jog pradžioje jie rodydavo entuziazmą kreiptis į „Nuarą“ reikalingų paslaugų, susijusių su bešeimininkiais gyvūnais, o vėliau tas noras nebebuvo didelis. To priežastis – paslaugos labai brangios, o neretai nebuvo ir tokio rezultato, kokio tikėtasi. Gana dažnai pasitaikydavo, kad klaidžiojantys keturkojai pabėgdavo savais keliais iki to laiko, kol tarnybos specialistai iš Klaipėdos atvykdavo jų gaudyti. Už atvykimą bet kokiu atveju juk reikėdavo mokėti: vadovaujantis sutartimi už paslaugas mokama pagal faktą.
Kad pasirūpinimo bešeimininkiais gyvūnais paslauga nėra pigi, sutiko ir R. Jakumienė. Ir išties, mokėti už paslaugą, kuri nesuteikiama, atrodo nelogiška, tačiau bet kokiu atveju sumokėti už atvykimą pagal nustatytą kilometro įkainį reikia.
Didžiausias rūpestis dėl bešeimininkių gyvūnų tenka Plungės miesto seniūnijai. Tačiau pastaraisiais metais pastebimas ženklus pagerėjimas – niekam nereikalingų šunų ar kačių mieste mažėja. Pasak R. Jakumienės, tam įtakos greičiausiai turėjo tai, kad Plungėje atsirado gyvūnų prieglauda „Plungės priglaustukai“ – paprastai žmonės dabar dėl pamatytų gatvėse gyvūnų kreipiasi būtent į šią įstaigą.
Seniūnų sueigoje buvo užsiminta, jog kitų savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad dažniausiai beglobių gyvūnų gerovę užtikrina būtent gyvūnų prieglaudos. Tačiau pastebėta ir tai, kad šiais laikais dauguma prieglaudų – ir taip perpildytos, todėl vargu ar bus pajėgios teikti savivaldybių prašomas paslaugas. „Nors dalyvauti konkurse „Plungės priglaustukai“ gali bandyti, aišku, gal ir ne visus kvalifikacinius reikalavimus įvykdytų“, – darė prielaidą Savivaldybės ekologė.
Plungės seniūnė Dangirutė Jurkuvienė teigė, jog bešeimininkių gyvūnų problema pastaruoju metu nėra labai aktuali, galbūt labiau akcentuoti reikėtų problemą dėl daugiabučiuose šeriamų kačių, kurių tikrai netrūksta, ypač A. Jucio ir Dariaus ir Girėno gatvių kvartaluose. Seniūnijos vadovė apgailestavo, jog žmonės nesupranta, kad tokiu būdu reikšdami savo meilę (tik ar tai tikrai meilė – klausimas) gyvūnams negelbėja, o tik dar labiau skatina juos daugintis. Todėl, D. Jurkuvienės manymu, tikslinga būtų sudarant naują sutartį dėl bešeimininkių gyvūnų tarp numatytų paslaugų įtraukti ir sterilizavimą bei kastravimą.
Miesto seniūnė kalbėjo, jog jiems tenka kreiptis pagalbos dėl bešeimininkių gyvūnų, dažniausiai – dėl žuvusių ar sužalotų gyvūnų paėmimo, utilizavimo. D. Jurkuvienė sutinka, kad tokių paslaugų įkainiai tikrai yra dideli. „Vieno gyvūno paėmimas mums atsieina iki 400 eurų, ir čia dar smulkaus gyvūno. Tai kiek reiktų sumokėti už, pavyzdžiui, stirnos utilizavimą? Yra kažkada buvęs atvejis Lentpjūvės gatvėje. Čia juk miesto teritorija, joks medžiotojų klubas tokiu gyvūnu nepasirūpins, nes ne jų plotai čia“, – dėstė seniūnijos vadovė.
D. Jurkuvienės manymu, svarstant apie naujos sutarties sudarymą, reikėtų racionaliau įvertinti skiriamų lėšų naudojimą. „Tikrai mūsų pinigėliai turėtų būti protingiau dėliojami“, – sakė seniūnė, tikėdamasi, jog naujos sutarties redakcija turės korekcijų ir jos sudarytojai, įvertindami seniūnijų ankstesnę patirtį, itin atsakingai pažiūrės į paslaugų vykdymo sąlygas.