
Šalia A. Jucio g. vadinamajame Rotary skverelyje esančiame vandens telkinyje nuo pavasario pradžios, be kitų žuvų, plaukioja ir dvi dešimtys žoliaėdžių baltųjų amūrų bei keli plačiakakčiai.
Pasak Plungės miesto seniūnijos seniūno Gintaro Domarko, į vandens telkinį pavasarį įleisti dvidešimt trys amūrai ir šeši plačiakakčiai. Už žuvis seniūnas dėkojo trims plungiškiams: Mindaugui Pečiuliui, Dariui Bieliauskui ir Vytautui Varkaliui.
Prieš keletą metų taip pat buvo įleista amūrų, tiesa, tąkart kiek mažiau. Anksčiau tvenkinį tekdavo dažnai valyti, pešti žoles. „Valydami ir gyventojų dokumentų, ir kitų daiktų rasdavome“,- pasakojo seniūnas. Tvenkinys dažnai užželdavo ir būdavo tikrai nepatrauklus. Šią problemą seniūnijos darbuotojai išsprendė įleidę žuvų, ėdančių žoles ir dumblius. Rezultatas tikrai pastebimas: pavasarį pakrantės dar buvo užžėlusios, o šiandien žolių likę kur ne kur.
Vakarais neretai ir jaunas, ir pagyvenęs plungiškis mėgsta pabūti prie šio tvenkinio. Ne vienas jau matė praplaukiantį nemažą amūrą.
Pavasarį įleistos žuvys šiandien jau turėtų būti ūgtelėjusios. Tačiau gaudyti jų nevalia. Jei pamatytų žvejus, anot seniūno, įspėtų ir sudrausmintų, beje, ne vienas meškeriotojas jau esą ir nubaustas.
„Suleisdami žuvis į tvenkinį, stengėmės, kad kuo mažiau žmonių tai matytų“, – prisiminė G. Domarkas. Pasak jo, viena iš didžiausių bėdų – tvenkinys nėra labai gilus, nors tikrai gilesnis nei žmogaus ūgio, ir žiemą neretai žuvys užslopsta. O išgręžti skyles pavojinga, nes žiemą ant ledo susirenka nemažai vaikų. Seniūno manymu, reikia stengtis kaip nors išsaugoti naudingąsias žuvis. Beje, vandens telkinyje yra ir kitų žuvų: karosų, ešerių. Neretas žvejys, iš žūklės grįždamas pro A. Jucio skvero tvenkinį, nedidelius laimikius paleidžia būtent čia.
Kaip pasakojo seniūnas, skverą prie tvenkinio būtų galima sutvarkyti ir gražiau: prisodinti medelių, kitų augalų. Deja. Ir visai ne dėl to, kad chuliganai laužo. G. Domarko teigimu, minėtojo skvero dirvožemis esąs labai prastas – ne kartą čia buvo pasodinta įvairių augalų, bet jie neišgyveno. Mat, kaip sakė seniūnas, prieš daug metų į šią vietą iš įvairių statybviečių būdavo vežamas vadinamasis negyvas mėlynasis molis.