Kolumbariumas
Prieš kurį laiką Plungės rajono savivaldybės administracijoje vyko ne viena diskusija dėl kolumbariumo reikalingumo Plungėje. Lapkričio pabaigoje vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje politikas Rimas Dužinskas vėl iškėlė šį klausimą. „Kaip žinote, labai populiarėja palaikų kremavimas. Neseniai Klaipėdos rajone atidarytas krematoriumas. Kokia situacija su kolumbariumo įrengimu? Buvo nemažai diskusijų tuo klausimu, bet viskas sustojo“, – teiravosi politikas.
Atsakydamas į klausimą Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas patikino, jog kolumbariumo įrengimo klausimas ir procesas nėra sustojęs. Šiemet padaryta topografinė nuotrauka, ruošiamasi pirkti projektavimo paslaugą. Be to, kaip pažymėjo administracijos vadovas, visai neseniai pakeistas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Juo Savivaldybė yra įpareigojama kolumbariumo vietas gyventojams suteikti nemokamai. „Buvo pasvarstymų, kad Savivaldybė parengtų projektą ir atiduotų koncesininkui. Šią dieną procesas būtų ne toks“, – kalbėjo M. Kaunas.
Lėšos
Savivaldybės tarybos posėdyje politiką Česlovą Kerpauską domino, kaip panaudojamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos skirtos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos ir neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtos lėšos projektui „Plungės geležinkelio stoties privažiavimo kelio Nr. 17 kapitalinis remontas, kuriant investicijoms palankią aplinką“ įgyvendinti.
Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas atsakė, kad apie 200 tūkst. eurų iš KPPP, kurie buvo numatyti Plungės miesto Lentpjūvės gatvei remontuoti, jau panaudoti ir gatvės tvarkymo darbai užbaigti. O dėl ministerijos skirto finansavimo, tai tikimasi, jog šios lėšos bus panaudotos iki gruodžio 15-osios. Iš 1 mln. eurų, kurie teko Sodo gatvės Varkaliuose kapitaliniam remontui, tarybos posėdžio dieną buvo panaudota 107 tūkst. eurų.
„Juodoji“ sankryža
Tarybos narys Audrius Misiūnas posėdyje teiravosi, ar yra sprendžiamas klausimas dėl Plungės Žaltakalnio ir Kalniškių gatvių sankryžos, kurioje įvyksta nemažai automobilių susidūrimų. „Netgi vairavimo instruktorių nuomone, ji neteisingai suformuota. Gal Saugaus eismo organizavimo komisija galėtų į tai atkreipti dėmesį. Ten sukant į kairę nėra lėtėjimo juostos. Į vieną pusę yra, į kitą nėra, ir, kaip sakoma, vairuotojo meistriškumo reikalas, kaip išvengti susidūrimo“, – kalbėjo politikas.
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika, kuris priklauso Saugaus eismo organizavimo komisijai, paaiškino, jog komisija šį klausimą jau yra svarsčiusi ir visi sutinka, kad tokia sankryža nėra pats geriausias variantas. „Bet, sėdęs prie automobilio vairo, turi susitaikyti su tuo, kad išvažiuoji į kintančias sąlygas. Kadangi vairuojama neapdairiai, važiuojama neatsargiai, greitai, ir turime tą problemą. O dėl techninių sprendinių iš tikrųjų galime raštu kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Paprastai sankryžų įrengimas apsvarstomas direkcijos Saugaus eismo grupėje. Ji, matyt, tokius sprendinius matė kaip tinkamus ir saugius. Taigi reikia tik tą vietą privažiavus labiau įvertinti situaciją“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Tiesa, A. Liutika neprieštaravo, kad Saugaus eismo organizavimo komisija grįžtų prie šio klausimo svarstymo ir ieškotų variantų pagerinti situaciją.
