Apie Varkalių kaimo Sodo gatvės rekonstrukcijos dramą praėjusiais metais rašėme ne vieną kartą. Problema išspręsta spalio pabaigoje, kai Plungės rajono savivaldybės administracija teismuose įrodė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“ buvo neteisi. Tiesa, pergalė turi ir savo kainą – neįsisavinta nemenka dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Įdomiausia tai, kad pirmą kartą Plungės istorijoje ketinama nubausti lėšas įsisavinti galimai trukdžiusią bendrovę ir prisiteisti iš jos bent dalį tos sumos, kuri liko nepanaudota. Apie tai kalbėta pirmadienį vykusiame Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje.
Iš 2,4 mln. eurų neįsisavinta 609,5 tūkst.
Klausimas apie tai, ar ketinama imtis kokių nors veiksmų prieš UAB „Plungės lagūna“, kuri savo veiksmais galimai kenkė Savivaldybei, vicemerei Astai Beierle Eigirdienei kilo po to, kai komitete buvo pristatyta metinė KPPP lėšų įsisavinimo bei atliktų darbų ataskaita.
Ataskaitą pristatęs Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Modestas Budrys komitetui minėjo, jog 2022 metais Plungės rajono savivaldybei buvo skirta 2 mln. 462,4 tūkst. eurų, panaudota 1 mln. 851 tūkst. 349 eurai. Iš jų 1 mln. 229 tūkst. 782 eurai – kapitalo investicijoms, 621,5 tūkst. eurų – einamiesiems darbams. Specialistas priminė, jog kapitalo investicijoms skirtos lėšos nebuvo įsisavintos dėl užsitęsusių teisminių ginčų, susijusių su Sodo gatvės Varkaliuose rekonstrukcija. Kaip ir minėta, teismai baigėsi spalio mėnesį, tad darbai pradėti vėlyvą rudenį, nors tikėtasi, kad startuos ankstyvą pavasarį. Dėl jau minėtų teismų prarastas ir laikas, ir pinigai – liko neįsisavinti 609 tūkst. 557 eurai. „Galime pasidžiaugti, kad per tikrai trumpą laiką – nuo spalio pabaigos iki gruodžio 15 dienos – rangovas įsisavino 417 tūkst. eurų“, – pasidžiaugė M. Budrys. Plungiškiai prisimena, jog dalis pinigų (194,2 tūkst. eurų – aut. past.), numatytų Sodo gatvės rekonstrukcijai, buvo perkelta į Lentpjūvės gatvę. Pasak pranešėjo, šie pinigai buvo įsisavinti.
Kalbėdamas apie einamuosius darbus, specialistas minėjo, jog miesto gatvėms su asfalto danga prižiūrėti išleista virš 118 tūkst. eurų, gatvėms su žvyro danga – apie 40 tūkst. eurų. V. Mačernio, Mozūrų, A. Vaišvilos, Dariaus ir Girėno, A. Jucio gatvių ir A. Jucio skg. pėsčiųjų takų remontui panaudota 309 tūkst. eurų. Gandingos, A. Jucio, V. Mačernio gatvių paprastiesiems asfaltavimo darbams – 128 tūkst. eurų.
Kaimuose kelių su žvyro danga priežiūrai panaudota 68,5 tūkst. eurų, paprastiesiems darbams – 245 tūkst. eurų. Vienas iš didesnių darbų, pasak pranešėjo, – senos pralaidos Alsėdžių miestelio Žaliojoje gatvėje remontas, kuris kainavo 94 tūkst. eurų.
Kas kaltas?
Į vicemerės klausimą, ar bus imamasi veiksmų prieš „Plungės lagūną“, atsakė Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Pasak jo, užbaigus metus ir suskaičiavus, kiek lėšų nepanaudota, pradėta rinkti medžiaga bylinėjimuisi – tą sumą bus bandoma prisiteisti. „Rangovai kartais tikrai piktnaudžiauja ir neatsižvelgia į gyventojų lūkesčius“, – konstatavo administracijos vadovas. Suprantama, kad per trumpą laiką visų numatytų darbų atlikti nepavyko, tad iki pavasario gatvė liko iškasta, o tai kelia gyventojų nepasitenkinimą.
Komiteto pirmininkui Algirdui Pečiuliui kilo klausimas, ar po šio atvejo daromos kokios išvados, kad tai nesikartotų ateityje, ar tik bus ginčijamasi teisme dėl jau įvykusių dalykų. Politikas svarstė, jog iškilus panašioms situacijoms reikėtų turėti rezervinius projektus, pirkimus ar pan.
Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika į tokią pastabą atsakė, jog administracija turi ir rezervinių projektų, ir rezervinės dokumentacijos, tačiau tai situacijos nekeičia. Anot jo, tikimybė, kad kažkas bus nepatenkintas, išlieka skelbiant bet kurį konkursą. Be to, paskelbus konkursą ir sudarius kelių metų sutartį, rangovas turi teisę į kainų indeksavimą. „Sunku pasverti, kas geriau: turėti vieną užbaigtą objektą ar turėti kelis pradėtus rezervinius. Ačiū Dievui, kad kol kas neįsivažiavo praktika, kad rangovai pradėtų ieškoti atlyginimo dėl nepateisintų lūkesčių. Tada mums būtų pateiktas kontraieškinys, kad juos apgavome. Pasiūlyti panacėjos, kad tiktų visiems, negaliu. Čia turėtų būti suinteresuotos visos šalys, ne tik Savivaldybė. Rangovas taip pat neturėtų būti tos nuostatos, kad tik auksas valdo mus, o po mūsų – nors ir tvanas“, – kalbėjo A. Liutika.
Apie planus kreiptis į teismą kalbėta ir antradienį vykusiame Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Meras Audrius Klišonis kaltę dėl neįsisavintų lėšų adresavo Savivaldybės administracijos direktoriui: „Tokios gėdingos situacijos nesame turėję. Buvo sprendimai, kaip tuos pinigus panaudoti.“ Anot mero, dar rugpjūtį buvo galimybė sudaryti taikos sutartį ir viskas būtų stoję į savas vėžes. „Reikėjo ne ambicijų, bet pragmatiško sprendimo“, – dėstė A. Klišonis. Jis neslėpė, jog skeptiškai vertina tikimybę laimėti teisminį procesą, kuris taip pat pareikalaus pinigų.
Skaitytojams priminsime, kad dėl susidariusios situacijos rugpjūčio mėnesį Sodo gatvės gyventojai buvo susitikę su meru ir administracijos direktoriumi. Tada M. Kaunas minėjo, jog tam, kad „Plungės lagūna“ atsiimtų ieškinį, Savivaldybės administracija esą turėtų skirti papildomai pinigų šio rangovo atliekamiems darbams kitame objekte. M. Kaunas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tad ieškinys liko teisme.
Kol ginčai neįsisiūbavo, Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė Daina Martišienė priminė, jog atsakomybę turi prisiimti visos pusės, tarp jų – ir rangovas, kuris turėtų atsižvelgti į žmonių lūkesčius.
Kuo viskas pasibaigs, parodys laikas.
