Tokį sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja priėmė sausio 17-ąją. Administracinės bylos pagal buvusio Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. skundą, kuriame prašoma panaikinti įsakymą, užginčyti protokolą, panaikinti išvadą, įpareigoti atlikti veiksmus ir kt., skirtingose barikadų pusėse atsidūrė Plungės apylinkės teismas ir buvęs darbuotojas. J. K. skundas atmestas.
Skaitytojams priminsime, kad šios bylos teismo posėdžių karuselė įsisuko praėjusių metų balandį. Per kelis mėnesius skundų skaičius ūgtelėjo, tad rugpjūčio mėnesį kelios administracinės bylos buvo sujungtos į vieną. Byla baigta nagrinėti gruodžio mėnesį. Plačiau apie tai rašėme sausio 3 ir 6 dienų laikraščio numeriuose, straipsnyje „Atleidimas. Dėl nekompetencijos ar dėl vadovo ir pavaldinio nesutarimų?“.
Išklausęs abiejų pusių argumentus ir priimdamas sprendimą, teismas akcentavo kelis dalykus. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytas faktas, kad 4 iš 5 jo veiklos vertinimo komisijoje dirbusių asmenų buvo tiesiogiai pavaldūs teismo pirmininkui Erikui Jurgučiui ir dėl to turėjo nusišalinti, nesudaro pagrindo abejoti komisijos narių nešališkumu. Todėl vertinimo komisijos sudėtis buvo teisėta.
J. K. pasisakymus dėl jo patirto savotiško mobingo, teismas įvertino kaip subjektyvius pamąstymus, nes nebuvo pateikta jokių duomenų, kad tiesioginis vadovas iš tiesų būtų šališkas jo atžvilgiu. Sprendime atkreipiamas dėmesys, kad dėl tokių pačių kaltinimų buvo atliktas tyrimas ir mobingas nenustatytas.
Dėl kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo teismas pažymėjo, kad kanclerio pareigybę užimančio valstybės tarnautojo visos bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai privalo atitikti aukščiausią balą vertinimo sistemoje. Tačiau vertinant J. K. tarnybinę veiklą už 2018 m. jam vertinimo formoje buvo nurodytos pastabos dėl nepakankamo bendradarbiavimo su pavaldžiais asmenimis, prioritetų ir strategijos stokos, nepakankamo naujovių diegimo, nurodyta tobulinti komunikacijos, mokymosi veikloje ir mokymosi iš kitų asmenų įgūdžius. Vertinimo formoje pažymėta ir tai, jog J. K. nepakankamai dalijasi informacija su kolegomis, neanalizuoja problemų ir pan. Tad iš byloje esančios medžiagos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas savo trūkumų nepripažino ir nesistengė jų ištaisyti, nesistengė kelti kvalifikacijos ir pan.
Teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į visas aplinkybes, nepakankamas tarnybinės veiklos įvertinimas negali būti traktuojamas kaip susidorojimas. Akcentuojama ir tai, kad E. Jurgutis su J. K. visada elgėsi garbingai, atsakingai, niekada nesiekė sukurti bauginančios ar kitos neigiamus išgyvenimus lemiančios aplinkos. Nurodyta ir tai, jog išorinis Plungės apylinkės teismo administratorius pastebėjo, kad J. K. net įprastus veiksmus vertina kaip savo persekiojimą ir mobingą.
Taigi, įvertinęs byloje esančią medžiagą teismas J. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Suprantama, kad nebuvo priteistos ir pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
