Rietavo savivaldybės tarybos narių, posėdžiavusių sausio 26 dieną, laukė ilga, daugiau nei dvidešimties klausimų, darbotvarkė. Kadencijai einant į pabaigą buvo galima tikėtis, kad partijų atstovai taryboje bus aktyvūs – kels daugiau klausimų, oponuos siūlomiems sprendimams, dažniau pasisakys. Taip ir įvyko – daugiausia diskutuota trimis darbotvarkės klausimais: tvirtinant Rietavo savivaldybės švietimo ir biudžetinių įstaigų pareigybių skaičių, tvirtinant Savivaldybės 2023 metų biudžetą ir priimant sprendimą skelbti žemės sklypo, kuriame yra buvusi katilinė, viešą nuomos konkursą.
Didinamas pareigybių skaičius
Pirmosios diskusijos kilo prieš patvirtinant Rietavo savivaldybės švietimo ir biudžetinių įstaigų pareigybių skaičių. Sprendimo projekte buvo siūloma daugiau – 25,63 pareigybės nustatyti Rietavo socialinių paslaugų centrui (buvo 24,05), nes didinama 0,25 atestuoto asmens pareigybės ir 1,5 individualios priežiūros darbuotojo pareigybės, mažinama 0,17 psichologo pareigybės.
Rietavo atviram jaunimo centrui skirti vieną naują pareigybę (0,5 etato darbui su jaunimu ir 0,5 etato bendruomeninių šeimos namų darbuotojui). Kitose švietimo ir biudžetinėse įstaigose pareigybių skaičiaus keisti nebuvo numatyta.
Būtent tai ir nepatiko socialdemokratui Alfredui Mockui. Tarybos narys akcentavo: „Sprendime nenumatyta skirti naujų mokytojų padėjėjų etatų, nors Pedagoginė psichologinė tarnyba yra nustačiusi tokį poreikį.“
Meras Antanas Černeckis, atsakydamas kolegai, kalbėjo, kad prašymo padidinti etatų skaičių iš gimnazijos vadovybės Savivaldybės administracija nėra gavusi, o sprendimas, reikalingi mokyklai nauji mokytojų padėjėjų etatai ar ne, pirmiausia turi būti priimtas gimnazijoje.
„Skirti ar neskirti vaikui pagalbą, sprendžia ne meras, ne mokyklos direktorius, ne taryba, o Pedagoginė psichologinė tarnyba. Mes arba suteikiame vaikui pagalbą, arba – ne. Jeigu neskiriame naujų padėjėjų etatų, vadinasi, nusprendžiame vaikui nepadėti“, – laikėsi savo nuomonės A. Mockus.
Po diskusijų dvylikos tarybos narių pritarimu Rietavo savivaldybės švietimo ir biudžetinių įstaigų pareigybių skaičius buvo patvirtintas.
Per daug ar per mažai?
Pastabų socialdemokratas A. Mockus turėjo ir dėl Rietavo savivaldybės 2023–2025 metų strateginio veiklos plano. Jo nuomone, pernelyg mažas dėmesys skiriamas apsirūpinimui socialiniais būstais, kaip per mažai lėšų suplanuota ir Lauryno Ivinskio gimnazijai. „Mokyklos skaičiavimais, įstaigai trūks apie 50 tūkst. eurų“, – teigė tarybos narys. Meras su tokiais gimnazijos skaičiavimais nesutiko: „Mano žiniomis, turite per daug, nes 50 tūkst. eurų pasilikote neaišku kam.“
„Rinkiminis“ biudžetas
Kaip ir anksčiau vykusiuose komitetų posėdžiuose, taip ir tarybos posėdyje Rietavo savivaldybės 2023 metų biudžeto projektą pristatė Finansų skyriaus vedėja Kristina Pužauskienė.
Rietavo savivaldybės 2023 metų biudžeto planas – 14 mln. 63 tūkst. 699 eurai pajamų ir tiek pat išlaidų. Pajamos ir išlaidos, lyginant su praėjusiais metais, planuojamos 13 proc. didesnės. Didžiąją pajamų dalį sudaro įstatymu patvirtintos lėšos – 54 proc., lėšos valstybinėms funkcijoms vykdyti – 21 proc., ugdymo reikmėms finansuoti – 9 proc., dotacijos ir Europos Sąjungos lėšos – 9 proc., likutis metų pradžiai – 7 proc., ir labai mažą dalį – Savivaldybės skolintos lėšos.
Pagal programas didžiausia išlaidų dalis numatyta visuomenės ugdymo (6 mln. 620 tūkst. eurų), sveikatos, socialinės paramos ir paslaugų įgyvendinimo (2 mln. 572 tūkst. eurų) bei Savivaldybės veiklos vykdymo, strategijos formavimo ir įgyvendinimo (2 mln. 683 tūkst. eurų) programoms.
Apžvelgtas projektams, planuojamiems vykdyti iš Savivaldybės biudžeto, numatytas finansavimas: autobusų stočiai remontuoti – 80 tūkst. eurų, individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių įsigijimui iš dalies kompensuoti – 20 tūkst. eurų, daliai išlaidų kompensuoti įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles daugiabučių namų kiemuose – 10 tūkst. eurų, geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtrai Pelaičiuose – 35 tūkst. eurų, geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtrai Vatušiuose ir Daugėduose – 10 tūkst. eurų.
Iš dotacijų ir ES lėšų biudžete didžiausia pinigų suma – 449,8 tūkst. eurų – suplanuota bendruomeninio apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtrai.
Finansavimas iš Savivaldybės biudžeto dvigubinamas nevyriausybinėms organizacijoms (13 tūkst. eurų), Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai (20 tūkst. eurų). Daugiau pinigų nei ankstesniais metais numatyta skirti Tverų vaikų dienos centrui (30 tūkst. eurų), sportui remti (21 tūkst. eurų), suaugusiųjų neformaliajam švietimui (5 tūkst. 820 eurų), dalyvaujamajam biudžetui (15 tūkst. eurų).
Pirmasis žodžio paprašė Viktoras Krajinas. „Rinkiminis“ biudžetas, kaip pavadino jį socialdemokratas, kelia nerimą dėl to, kad Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrui (lovoms) iš biudžeto numatyta mažiau lėšų nei Rietavo parapijos senelių globos namams, o džiugina tuo, kad patenkintas seniūnijų poreikis.
A. Mockus buvo kategoriškas: „Matant, kad švietimas nėra pakankamai finansuojamas, o sutaupyti bandoma švietimo sąskaita, tokiam biudžetui pritarti negalima.“
Kitos nuomonės buvo Albinas Maslauskas – pasidžiaugęs „visapusiškai geru biudžetu“, siūlė jam pritarti.
Keturiems socialdemokratams susilaikius, 13 vietos politikų balsavus „už“, pasigirdo plojimai, kuriais tradiciškai „užtvirtinamas“ svarbiausias Savivaldybės dokumentas – biudžetas.
Padangų klausimas – neišsemiamas
Sunkiai tarybos nariams sekėsi apsispręsti ir dėl nekilnojamojo turto, esančio Rietave, L. Ivinskio g. 16, viešo nuomos konkurso skelbimo.
Vos tik pagarsinus sprendimo projektą, žodžio paprašė Vytautas Blažaitis. „Aš ne prieš verslą. Visi sutinkame, kad ateitų į Rietavą nauja įmonė, įkurtų naujų darbo vietų, bet norime švaraus verslo. Kas po tuo klausimu slepiasi, kas planuoja ateiti? Informacija apie sklypo paskirtį – padangų sandėliavimą, pasirodžiusi spaudoje, kelia nerimą. Žmonės žada streikuoti. Man čia kažkas neaišku. Nesuprantu, kas vyksta, kodėl klausimas skubos tvarka teikiamas tarybai. Siūlau palikti jį svarstyti išrinktai naujai tarybai“, – kalbėjo politikas.
Meras A. Černeckis pritarė tam, kad sklypo nuomos klausimas apaugo gandais, bet nesutiko su pasakymu, kad jis sprendžiamas skubos tvarka. Priminė tarybos nariams, kokiu būdu pavyko gauti lėšų sklypui, kuriame anksčiau stovėjo katilinė, sutvarkyti, užterštam gruntui išvalyti.
„Vidaus reikalų ministerija iš sutaupytų lėšų skyrė savivaldybėms lėšų verslui pritraukti – vietoms, į kurias norėtų ateiti verslas, paruošti. Mums tai buvo puiki proga susitvarkyti buvusios katilinės teritoriją. Viena iš ministerijos keltų sąlygų – kad ateitų verslas, kuris investuotų ne mažiau kaip 1,5 milijono eurų ir įkurtų 15 darbo vietų. Norinčių nebuvo, susidomėjimą parodė tik vienas Amerikoje gyvenantis lietuvis. Jis neslėpė planuojantis užsiimti padangų sandėliavimu. Tuomet dar niekas negalvojome, kad padangos tokios pavojingos ir taršios. Bet gaisras Alytuje buvo pamoka visai Lietuvai. Po šio įvykio pasitraukė ir tas žmogus. Mes likome su įsipareigojimu per penkerius metus įveiklinti aikštelę. Jei to nepadarysime, teks grąžinti dalį gautų lėšų. Per „kovidą“ prikviesti investuotojų buvo neįmanoma. O laikas tiksi. Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą, kad perleistų mums sklypą, nes manome, kad taip bus lengviau pritraukti verslą. Iš mūsų buvo pareikalauta nurodyti galimą investuotoją. Sakėme, kad nenorime nieko bendro turėti su padangomis. Bet buvome įtikinti, kad tai tik formalumas, o į sklypą ateis tas, kas laimės konkursą“, – pasakojo meras.
Po tokio išsamaus mero paaiškinimo tarybos nariai dar uždavė vieną kitą klausimą. Bet galiausiai vietos politikai pritarė tam, kad, gerai apgalvojus nuomininkui keliamus reikalavimus, numačius kuo daugiau saugiklių, sklypo nuomos konkursą reikia skelbti.
