Karščiausias taškas – pėsčiųjų perėja prie meno mokyklos

Sausio 24 dieną Plungės rajono savivaldybės Saugaus eismo organizavimo komisija išnagrinėjo krūvą prašymų. Visus juos būtų galima suskirstyti į tris kategorijas: aikštelė tik namo gyventojams, pėsčiųjų perėjos ir kelio ženklai. Tiesa, kai kurie prašymai ar pastabos iki posėdžio jau buvo apsvarstyti, tad teliko tik informuoti pareiškėjus.

Tvarka dėl automobilių statymo
Prašymų leisti pastatyti kelio ženklą, nurodantį, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo esanti automobilių stovėjimo aikštelė priklauso tik šio namo gyventojams, Saugaus eismo organizavimo komisija sulaukia bene kiekvieną mėnesį. Šį kartą gauti 5 tokie prašymai.
Kaip sakė komisijos pirmininkas Arūnas Juozas Auškalnis, jie nesprendžia, kaip eismas reguliuojamas kiemuose. Tad įvykdę visus reikalavimus daugiabučio namo gyventojai savo kieme, įmonių savininkai savo teritorijoje gali daryti, ką nori. Tiesa, ženklai turi atitikti reikalavimus ir jų pastatymas turi būti suderintas su atitinkamomis institucijomis. Dažniausiai norintieji įrengti tokius ženklus motyvuoja tuo, jog kiemuose automobilius stato ne tik to, bet ir aplinkinių namų gyventojai.
Beje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Jankauskas gyventojams pataria investuoti į pakeliamą užtvarą. Anot jo, tokia priemonė geriausiai užtikrina tvarką automobilių stovėjimo aikštelėse.
Savivaldybės tarybos nario Jono Mockūno prašymas dėl eismo reguliavimo išvažiuojant į Vytauto gatvę iš J. Biliūno gatvės (prie Savivaldybės pastato – aut. past.) įrengiant sferinį veidrodį, kaip priminė komisijos pirmininkas, buvo gautas lapkričio mėnesį. Iki posėdžio dienos problema buvo išspręsta kitu būdu: prie pastato Vytauto g. 14 pakeistas automobilių stovėjimo būdas ir matomumas pagerėjo. Pavasarį transporto priemonių statymo būdas pasikeis ir prie Plungės kultūros centro. Jas reiks statyti įstrižai.
Vienos stovėjimo vietos su ribotu laiku prašo Plungės Telšių gatvės 30-ajame name įsikūręs verslininkas. Tiesa, pagelbėti jam komisija negalėjo, nes gatvės rekonstrukcija atlikta naudojant europines lėšas, tad penkerius metus nieko keisti negalima. Siūlymas – kreiptis į Savivaldybės administraciją ir bandyti ieškoti sprendimo.
Pėsčiųjų perėjos
Kitas tarybos nario J. Mockūno prašymas – pėsčiųjų perėjos apšvietimas Laisvės gatvėje, prie Mykolo Oginskio meno mokyklos.
Komisijos pirmininkas sutiko, jog minimoje vietoje apšvietimas tikrai nėra šiuolaikinis. Tokia pat neapšviesta perėja yra ir A. Jucio, Kalniškių ir Laisvės gatvių sankryžoje. „Komisijos siekiamybė, kad Plungėje neliktų neapšviestų perėjų“, – kalbėjo A. J. Auškalnis. Beje, jis priminė, jog yra numatoma Laisvės gatvės rekonstrukcija, į kurią įtrauktas perėjos apšvietimas ties Šaltinio gatve, be to, sankryžoje numatytas žiedas su keturiomis apšviestomis perėjomis. Tad nebūtų tikslinga šiemet investuoti 15 000 eurų į apšvietimą, jei kitais metais vyktų gatvės pertvarkymo darbai.
„Būkime realistai. Kol prieisime iki Laisvės gatvės rekonstrukcijos finansavimo, turėsime gražaus laiko, kurį matuosime ne mėnesiais, o metais. Prabėgs 2–4 metai, kol galėsime pradėti“, – skeptiškai į tokius pasvarstymus sureagavo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika.
A. J. Auškalnis sutiko, jog būtų gražu, jei Plungėje būtų apšviestos visos pėsčiųjų perėjos, bet pripažino, jog mieste prie visų kitų švietimo įstaigų pėsčiųjų perėjos yra apšviestos, tad ši perėja – karščiausias taškas.
Po to, kai buvo sutvarkytas Birutės skersgatvis ir dalis Paprūdžio gatvės, miesto seniūnija įžvelgia grėsmę pėstiesiems nežymėtoje pėsčiųjų perėjoje Paprūdžio ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje. Kaip pabrėžė komisijos pirmininkas, vairuotojai neretai Paprūdžio gatve lekia gana greitai ir sustoja tik privažiavę sankryžą. Pėstiesiems norint įžengti į gatvę, tenka iš už namo stebėti, ar neparvažiuoja mašina. Tad seniūnijos pageidavimas – pėsčiųjų perėją pažymėti.
Deja, kaip sakė A. Jankauskas, tokio prašymo įgyvendinti nepavyks dėl dviejų priežasčių. Visų pirma tai sukels problemų vairuotojams, nes jie, norėdami iš Paprūdžio gatvės įvažiuoti į J. Tumo-Vaižganto gatvę, bus priversti pažeisti Kelių eismo taisykles ir sustoti ant perėjos. Perėjos perkėlimas toliau į Paprūdžio gatvę, anot pareigūno, naudos taip pat neduos, nes pėstieji ja paprasčiausiai nesinaudos. Vienintelis sprendimas sustabdyti greituolius – pastatyti STOP ženklą, kad vairuotojai dar iki sankryžos privalėtų sustoti.
Kelio ženklai
Nemažai nesusipratimų tarp vairuotojų ir policijos pareigūnų kyla dėl nevienareikšmiškai suprantamų kelio ženklų. Tokių situacijų pastebėta ir Plungės mieste. Vytauto gatve važiuojant nuo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios link centro dešinėje yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ ir ženklo galiojimas pagal taisykles baigiasi ties sankryža su J. Tumo-Vaižganto gatve, bet toje pačioje pusėje yra pažymėtų automobilių stovėjimo vietų. Problemos sprendimas – pastatyti pirmumo kelio ženklą ties J. Biliūno gatve.
Analogiška situacija ir važiuojant link bažnyčios – kelio ženklas, draudžiantis sustoti, stovi pravažiavus pirmąją perėją, tačiau prie autobusų sustojimo vietos padarytas gatvės praplatėjimas, kur neretai paliekami automobiliai. A. J. Auškalnio siūlymas – toje vietoje pažymėti stovėjimo vietas.
Sustoti draudžiančio kelio ženklo galiojimo ribą reikia apibrėžti ir V. Mačernio gatvėje. Na, o naujas toks ženklas atsiras įvažiavus į Gandingos gatvę tuoj už perėjos. Sustoti nebus galima 20–30 metrų.
Po Miškų gatvės rekonstrukcijos dingo kelio ženklas, ribojantis sunkiasvorio transporto svorį. Kaip pastebėjo A. J. Auškalnis, keisčiausia tai, kad projektuojant gatvę šio ženklo net nebuvo numatyta, tad sprendimas – klaidą ištaisyti ir ženklą sugrąžinti. Toks pat ženklas pastatytas ir iš Stoties gatvės įvažiuojant į stadioną.