Trečiadienį Plungės pramonininkų sąjunga organizavo kandidatų į Plungės rajono savivaldybės merus diskusiją su verslo atstovais. Renginyje Žemaičių dailės muziejuje sulaukta ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, konfederacijos tarptautinių inovacijų eksperto Tado Kubiliaus. Susitikime kalbėta apie efektyviausius būdus paspartinti žaliąją transformaciją savivaldos lygiu. Kandidatams pateikta klausimų ir pastabų dėl darbo ateityje.
Plungės pramonininkų sąjungos pirmininkui Dariui Bieliauskui tarus sveikinimo žodį, apie spartesnius žalinimo procesus pasitelkiant kompleksinį veiklos modelį susirinkusiesiems kalbėjo T. Kubilius.
Pasak pranešėjo, į kompleksinį veiklos modelį įtraukiama savivalda, centriniai šilumos tinklai, viešojo transporto įmonės. Prie tokio modelio, kuris gali būti pritaikomas mieste, privedė išaugęs atsinaujinančių energijos išteklių poreikis. Tai reiškia, kad šilumos tinklai tampa atsinaujinančios energijos generatoriumi, tiesiogiai žaliąja energija aprūpinančiu netaršų viešąjį transportą. Savivaldybės sutaupymas – šilumos tinklų sutaupyti aplinkos teršimo leidimai gaminant žaliąją energiją.
Kaip teigė T. Kubilius, visų pirma savivaldybė turi įsivertinti poreikį ir galimybę įgyvendinti projektą. Savivaldybė į šį projektą investuoja iki 15 proc. visos jo sumos.
Įvardyta ir nauda įgyvendinus projektą. Pirma, modernizuojami šilumos tinklai, autobusų parkas (efektyvus valdymas, netaršaus transporto skaičiaus didinimas). Žinoma, ne mažiau svarbus ir sutaupymas – apie 20 proc. mažesni kaštai, taršos mokesčio mažinimas, jau minėtų leidimų taupymas. Visą paslaugos laiką fiksuoti atsinaujinančių energijos išteklių kaštai ir fiksuoti amortizacijos ir serviso kaštai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius pasakojo apie kitą projektą – atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Tiesa, šis projektas dar diskusijų stadijos, bet, kaip sakoma, namų darbus reikia pasiruošti iš anksto. Projektas apima vėjo ir saulės energijos parkų kūrimą, jo tikslas – ilgam laikui fiksuoti atsinaujinančių energijos išteklių kaštus savivaldai, pramonės įmonėms.
Kaip sakė svečias, projektas prasideda nuo žaliosios energijos, tad savivaldos užduotis – nustatyti, kuriose vietose galima statyti vėjo ar saulės jėgaines. Tiesa, reikalingi plotai gana nemaži – 500–600 ha valstybinės žemės. Radusi tokius plotus savivaldybė kartu su verslu įsigyja sklypus rinkos kaina. Kvotos paskirstymas – 400 megavatų savivaldybei, 600 – verslui. Šiam projektui įgyvendinti savivaldybei skiriamas 100 proc. finansavimas: 45 proc. subsidija, 55 proc. paskola, kuri neįeis į bendrą skolinimosi limitą.
„Tai didelė paskata užsifiksuoti energetikos kaštus savivaldai, žmonėms ir, aišku, verslui. Turime suprasti, kad čia verslas ir savivalda yra vienoje pusėje. Mes neprieštaraujame investicijoms iš užsienio, bet visi turime suvokti, kad tai yra mūsų infrastruktūra, kuri turi priklausyti mums, tai mūsų investicija. Įsivaizduokite, jog tai ilgalaikė sutartis su tiekėju, tik tas tiekėjas esate jūs“, – dėstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Beje, V. Janulevičius pažymėjo, jog jei vienoje savivaldybėje nėra tinkamų plotų, projektui susijungti gali ir kelios savivaldybės. Planuojama, kad Lietuvoje būtų 4–5 tokios vietos.
Kaip ir minėta, į diskusiją buvo pakviesti kandidatai į rajono merus: Adomas Zamulskis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Audrius Klišonis (Liberalų sąjūdis), Jonas Mockūnas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Mindaugas Kaunas (politinis komitetas „Vieninga Plungė“), Irena Stražinskaitė-Glinskienė (Žemaičių partija), Genadijus Glikmanas (Lietuvos žaliųjų partija).
Susirinkusieji domėjosi įmonių nepriklausomų valdybos narių atrankos skaidrumu, pramonės parko steigimo reikalais, sporto rėmimu ir pan.