Praėjusį antradienį posėdžiavo Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariai. Aptarė prekybos alkoholiu laiką, bendruomenės prašymą, kitus klausimus.
Draus prekiauti alkoholiu naktį
Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į gyventojų, įvairių organizacijų, bendrijų nuomonę bei policijos komisariato siūlymą, gali nebeišduoti licencijos prekiauti alkoholiu, riboti pardavimo laiką bei vietą.
Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė teigė, jog mūsų rajone išduota 180 licencijų verstis prekyba alkoholiu, iš jų – 109 parduotuvėms, 10 parduotuvių degalinėse ir dviems barams degalinėse bei 14 kioskų-paviljonų. Trijose iš minėtų įstaigų alkoholio įsigyti galima visą parą.
Pasak O. Gerulskienės, Visuomenės sveikatos biuro iniciatyva, ant vieno A. Jucio gatvės daugiabučio namo sienos pakabintas didžiulis prevencinis plakatas prieš alkoholį, narkotikus ir rūkalus. Toks pat turėtų atsirasti ir ant V. Mačernio g. 8-ojo namo. Savivaldybės gydytoja priminė, kad nuo naujųjų metų bus draudžiama prekiauti alkoholiu kioskuose.
Ne paslaptis, kad didžiąją dalį nusikaltimų padaro neblaivūs asmenys. Tai patvirtino ir Plungės policijos komisariato viršininkas Saulius Vaičekauskas. Pareigūno duomenimis, iš 535 nusikalstamų veikų neblaivūs įvykdė 48 nusikaltimus, tačiau tai nustatoma tik tada, kai sučiumpama tą pačią dieną.
Šiemet už tai, kad neblaivūs pasirodė viešoje vietoje, nubausti 427 asmenys, iš jų – 69 nepilnamečiai. „Daugiausia muštynių kyla tarp neblaivių asmenų, dalis vagysčių įvykdoma taip pat apsvaigus. Šie skaičiai verčia pagalvoti apie alkoholio vartojimo kultūros gerinimą“, – teigė S. Vaičekauskas.
Pareigūno teigimu, pastarosiomis dienomis mūsų mieste daugiausiai problemų kelia trys „karštieji“ taškai – kavinės „Mažoji Gondinga“ ir „Sutemos“ bei degalinė „Milda“. „Čia daugiausia viešosios tvarkos pažeidimo atvejų, muštynių ir vagysčių. Reikėtų susimąstyti, ar šios kavinės gali dirbti kiekvieną dieną iki šešių ryto“, – policijos komisariato viršininko nuomone, reikėtų riboti šių pasilinksminimo vietų darbo laiką. Juolab aplink pilna gyvenamųjų namų. Pasak S. Vaičekausko, po didesnių neramumų, bendru sutarimu, „Mildos“ savininkai buvo nutraukę šią veiklą, tada padėtis žymiai pagerėjo ir sprendimas pasiteisino. Dabar vėl prekiauja. Policijai žinomas ne vienas atvejis, kai bėdų pridaro ne tik jaunuoliai, bet ir gana rimti pusamžiai piliečiai.
Komiteto nariai pritarė pareigūnų siūlymui darbo dienomis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje apriboti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką iki vidurnakčio. Siūlymas teikiamas tarybai.
Komiteto pirmininko pavaduotojos Irenos Nekrašienės nuomone, visų nepergudrausime, kas norės įsigis, tačiau stengtis reikia. „Sauso įstatymo niekam nepavyko įvesti“, – paskutinį žodį tarė S. Vaičekauskas.
Kur gydytis gegrėniškiams?
Aptartas Gegrėnų bendruomenės prašymas atnaujinti kaime veikusio medicinos punkto veiklą, tam ir patalpos naujajame bendruomenės pastate sutvarkytos. Pasak I. Nekrašienės, šis klausimas svarstytas prieš porą metų, didžioji dalis vietinių registruoti kitose gydymo įstaigose, ne UAB „Plungės sveikatos centras“, kuri teikė paslaugas Gegrėnuose. Ligonių kasos neskiria finansavimo, tad punkto išlaikyti bendrovė negalinti, teigė I. Nekrašienė. Bendruomenės atstovų nuomone, kaime gyvena nemažai senyvo amžiaus žmonių. Ar jie nenusipelnė gauti tinkamą sveikatos priežiūrą? Be to, ir pastatas atnaujintas, investuota kone pusė milijono litų. I. Nekrašienė sakė, kad punkto išlaikymas per metus atsieina apie 30 tūkst. litų. Bendrovė tokios labdaros teikti negalinti. „Aišku, kaimo žmogui nesvarbu, kas ir kokiomis lėšomis išlaiko punktą“, – sakė komiteto narė.
Savivaldybės vicemeras Mindaugas Jurčius teigė, jog negali nė vienos gydymo įstaigos priversti teikti paslaugų, nebent paslaugą pirktų Savivaldybė, tačiau, kaip visada, nėra lėšų. Pasiūlė kreiptis į kitas gydymo paslaugas teikiančias bendroves ir bandyti tartis. Tai turėtų daryti pati bendruomenė.
Nepritarė užkardai
Komitetas kaip ir Saugaus eismo organizavimo komisija nepritarė siūlymui prie V. Mačernio gatvės 33-iojo namo, gyventojos Bronės Šimkuvienės prašymu, įrengti pakeliamą užkardą ir pastatyti ženklą „Privati valda“. Be to, B. Šimkuvienė prašė išsiaiškinti, ar nepažeisti sveikatos normų reikalavimai – esą mašinos privažiuoja per arti namo, gyventojams tenka kvėpuoti išmetamosiomis dujomis. Užkardos įrengimui nepritarė ir kiti namo gyventojai.
„Jei pradėsim tirti oro taršą, pasipils ir kiti analogiški gyventojų prašymai“, – replikavo valdininkai.
