Šią savaitę Lietuvoje tekėjo… pieno upės. Gaila, bet tai ne metafora, kuria apibūdinamas sotus ir laimingas gyvenimas, greičiau priešingai – realybę lydintis desperatiškas veiksmas: mūsų ūkininkai, turintys pienininkystės ūkius, išėjo į gatves protestuoti dėl itin mažų pieno supirkimo kainų. Protesto akciją lydėjo simbolinių kryžių prie pieno perdirbimo įmonių ir prekybos centrų statymas ir reikalavimai to, kas ūkininkams priklauso – tinkamo jų darbo įvertinimo. Esant dabartinėms pieno supirkimo kainoms išgyventi pienininkystės ūkiams tampa nebeįmanoma. „Tai tiesus kelias į bankrotą“, – tvirtino ne vienas protestuotojas. Ūkininkai demonstravo ryžtingą nusiteikimą: užuot už grašius toliau pardavę pieną perdirbėjams, jį nemokamai dalijo žmonėms, o kas liko – laistė pievose ar tiesiog išpylė į… srutų rezervuarus.
Vasario 6 dieną ūkininkai rinkosi prie pieno perdirbimo įmonių ir didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių įvairiuose šalies miestuose. Šios vietos pasirinktos todėl, kad protestuotojų vienas iš tikslų buvo atkreipti visuomenės dėmesį, jog ne jie, pieno gamintojai, yra atsakingi už pieno produktų kainų kilimą parduotuvėse – perdirbėjai ir prekybininkai šioje grandinėje gauna didžiausią naudą. O ūkininkai nukenčia bene labiausiai – mūsų šalies pieno gamintojams už parduodamą žaliavinį pieną mokama mažiausiai visoje Europos Sąjungoje.
Paradoksalu, tačiau vartotojai Lietuvoje už pieną moka brangiausiai. Šiuo metu smulkusis ūkininkas už litrą parduodamo pieno gauna vos 17 centų, stambesni pieno ūkiai „džiaugiasi“ 25–27 ct kaina. Pavyzdžiui, Čekijoje ūkininkams už litrą pieno mokama 50–57 ct, o pieno litras parduotuvėje kainuoja 1,70 Eur. Lietuvoje natūralus pienas superkamas, kaip minėta, kelis kartus pigiau, o litro pieno kaina vartotojui – 1,60 Eur!
Taigi pienininkystės ūkius turintys ūkininkai, organizuodami protesto akciją, kvietė atkreipti dėmesį ne tik į supirkimo kainas, bet ir apskritai į itin išaugusias pieno ir jo produktų kainas vartotojams, prekybininkams ir perdirbėjams atitenkančią dalį.
Ūkininkai savo pasisakymuose akcentavo, jog būtina vykdyti sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą maisto grandinėje, priešingu atveju esama kainų politika nepaliks kitokio pasirinkimo – pieno ūkiai turės kelti savo išlikimo klausimą.
Telšių apskrities ūkininkai pirmadienį į protesto akciją rinkosi prie AB „Žemaitijos pienas“ būstinės. Tarp jų buvo ir Plungės rajono žemdirbių.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Telšių apskrities ūkininkai ragino susimąstyti – juk dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų pienininkystės ūkiai nebesuduria galo su galu. Pieno gamintojui nebeįmanoma sugeneruoti ūkiui išlaikyti reikalingų lėšų, nes kainos kilo visur: išlaidos už elektrą, degalus, pašarų gamybą, reikalingos ūkyje darbo jėgos išlaikymas, kitos paslaugos. Ūkininkai neslėpė – jiems paprasčiausiai jau trūksta apyvartinių lėšų, kad galėtų išlaikyti savo ūkius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys patvirtino, jog Plungės rajono ūkininkai palaiko protesto akciją. Keletas jų vyko ir į Telšius.
M. Kaktys sakė, kad reikia suprasti protestuojančius ūkininkus ir kodėl jų nuotaikos yra tokios niūrios ir pesimistinės. „Nuo spalio mėnesio pieno supirkimo kainos pradėjo mažėti, ir tokios, kokios jos yra dabar, verčia ūkininkus imtis veiksmų. Žmonės pasipiktinę, kad krautuvėse pienas ir jo produktai brangiai kainuoja, lyg mes, ūkininkai, dėl to būtume kalti. Tikrai ne ūkininkui tenka didžioji dalis“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos atstovas.
Pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad dažnam ūkininkui paprasčiausiai ima trūkti apyvartinių lėšų, dėl to jis klimpsta į skolas. Juk neretai žmonės turi pasiėmę paskolų ūkio veiklai vykdyti ir gerinti – palūkanų mokėjimas irgi tampa galvos skausmu. O kai žaliavinio pieno supirkimo kainos tapo mažesnės už savikainą, tikėtis situacijos pagerėjimo neverta.
„Mes, Ūkininkų sąjunga, eisime derybų keliu. Sieksime, kad derybos dėl kainodaros vyktų tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų. Tikrai ne žemdirbiai yra kalti dėl kosminių kainų parduotuvėse, o prekybininkai ir iš dalies perdirbėjai. Šioje situacijoje svarbu, kad būtų subalansuoti finansai, gal pavyktų susitarti dėl paskolų ūkininkams refinansavimo“, – mano M. Kaktys.
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad bus inicijuojami tam tikri teisės aktų pakeitimai dėl pagalbos pieno ūkiams. Kalbėta apie galimą didesnį savivaldybių indėlį sprendžiant ūkininkų problemas. Tačiau M. Kaktys teigė nelabai įsivaizduojantis, kokį pagalbos modelį savivaldybės dar galėtų siūlyti. „Aš nematau, kaip jos galėtų pagelbėti – žemės mokesčio lengvatos jau priimtos, komunalinių atliekų mokestis nėra toks jau didelis“, – svarstė Plungės rajono ūkininkų vadovas.
Kantaučiuose ūkininkaujantis Bronislovas Jonikas buvo vienas iš tų, kuris pirmadienį dalyvavo Telšiuose vykusioje protesto akcijoje. Po jos pakalbintas ūkininkas neslėpė vargiai besitikintis kokių apčiuopiamų rezultatų, ženklių pokyčių. „Nieko gero nebus, man atrodo“, – sakė jis.
B. Jonikas su žmona valdo 80 karvių ūkį, už litrą pieno gauna… vos 28 centus. Ūkininkas pabrėžė, kad kainos krenta jau kurį laiką, tad išsilaikyti tikrai nėra paprasta, juk viskas kainuoja. „Pieno gamyba tampa nuostolinga“, – patvirtino vyriškis. Jis neslėpė: jei taip ir toliau, greičiausiai teks keisti ūkininkavimo kryptį ir pereiti prie grūdų auginimo.
Kantautiškis buvo vienas iš daugelio Plungės rajono ūkininkų, kurie šią savaitę nemokamai dalijo pieną. „Vakar 4,5 tonos pieno buvome pasiruošę atiduoti. Dalį išdalijome, kas liko, išpylėme į mėšlidę fermoje… O ką daryti? Ir ryt kviesime žmones atvykti nemokamo pieno“, – antradienį kalbėjo ūkininkas.
Kaip minėta, ne vienas ūkininkas prisijungė prie akcijos ir kvietė žmones naudotis proga įsigyti nemokamai šviežio pieno. Dažnas palaikė šią iniciatyvą, tačiau ragino į tai pažiūrėti atsakingai – ūkininkams sumokėti, juk už dyką pienas, kad ir kaip galbūt kažkam atrodo, nepagaminamas.
