Feisbuko „Telšių ŽINIŲ“ paskyroje skaitytojų paprašius pasidalyti nuotraukomis, kokiais paveikslais puošia savo namų interjerą, sulaukta gana nemažo aktyvumo – beveik šimto nuotraukų. Žmonės dalijosi pačių pieštais, siuvinėtais, dekoruotais paveikslais, kiti demonstravo savo vaikų ir draugų sukurtus darbus, dailininkų kūrinius ir pan.
Šįkart visų favoritu tapo telšiškės Ritos Jankauskienės kūrinys – nespalvotas paveikslas, kuriame pavaizduota meška. „Telšių ŽINIOS“ kviečia susipažinti su Rita ir jos paveikslo istorija.
Kūrybos kelias
- Jankauskienė – telšiškė, baigusi Telšių „Germanto“ vidurinę mokyklą ir muzikos mokyklą.
Bėgant metams Ritai teko palikti gimtinę ir išvykti dirbti į Didžiąją Britaniją. Gyvendama ten laisvu laiku piešdavo įvairius atvirukus tušu, juos pirkdavo bendradarbiai ir darbovietės klientai. Svečioje šalyje ilgai neužsibuvo, kaip magnetas traukė į Lietuvą.
Grįžusi įstojo į Šiaulių universitetą. Baigusi dailės ir technologijų studijų programą įgijo dailės bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją.
„Nedėkinga“ specialybė, mokykloje darbo negavau, teko dirbti nekvalifikuotus darbus. Pavargau. Persikvalifikavau. Šiaulių universitete įstojau į tęstinių pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Intensyviai ieškojau pedagoginio darbo. Tais pačiais metais Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ bendruomenė priėmė į savo gretas. Įsidarbinau, ir taip prasidėjo kūrybos kelias“, – pasakojo pedagogė.
2020 m. Telšių lopšelis-darželis šventė 60-metį ir surengė Tautodailės metams paminėti dedikuotą parodą „Margas Žemaičių gyvenimas“, kurioje Rita prisidėjo studijų piešimo ir tapybos darbais su meile perteikdama Žemaitijos ir gimtųjų Telšių vaizdus bei simbolius. Ir vos po dešimties darbo dienų darželyje gavo Telšių rajono savivaldybės mero padėkos raštą už kūrybinį indėlį rengiant įstaigos parodą 60-mečiui.
„Tai buvo neįtikėtina pradžia!“ – kalbėjo pašnekovė, dabar jau sėkmingai trečius metus dirbanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja bei dalyvaujanti mieste, rajone ir visoje Lietuvoje kūrybos darbų parodose ruošdama ugdytinius ir perteikdama tradicines ir patriotines vertybes.
Kasmet su auklėtiniais, o šiais metais ir su dukra, dalyvavo Užgavėnių personažų kaukių konkurse „Užgavieniu muona“. „Mėgstame išbandyti naujas technikas ir visa tai parodyti žiūrovams“, – sakė pedagogė. Už viską, ką šiandien turi, moteris dėkinga darželio bendruomenei, o labiausiai – direktorei Danutei Popovič, kuri tikėjo ja nuo pirmos pokalbio minutės.
„Likimas atvedė dirbti į darželį, kurį lankė mama, sesuo, aš ir dukra. Tai lyg antrieji mano namai“, – teigė Rita.
Paveikslo istorija
„Telšių ŽINIŲ“ skaitytojų favoritu tapęs Ritos paveikslas gimė ruošiantis kūrybos darbų parodai, skirtai Magdeburgo teisių suteikimo Telšiams 230 metų sukakčiai paminėti.
„Klausiau savo vidinio įsakymo sukurti paveikslą šiai svarbiai progai. Buvo žiema, šaltas ir nespalvotas laikotarpis. Man buvo patogu atitrūkus nuo Vilniaus universiteto, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų, prie savęs pasidėti baltą popieriaus lapą, primenantį sniegą, ir juodą tušinuką, kuris simbolizavo laikotarpį. Idėja atėjo norint pavaizduoti Telšių miestą kitaip. Ilgai galvojau, kaip kitaip tai padaryti. Sukūriau Žemaitijos Mešką ir į ją sudėjau Telšių miesto pagrindinius simbolius, paslėpdama joje užšifruotą filosofinę mintį“, – paveikslo istoriją pasakojo pašnekovė. Jos teigimu, smagu suteikti žiūrovams laisvę matyti tai, ką jie nori ir jaučia: „O mano mintys ir jausmai tegul lieka man…“
Užaugo kūrybinėje aplinkoje
Nuo pat vaikystės mėgstanti piešti ir kurti Rita augo meniškoje aplinkoje. Mama ir „baba“ mėgo rankdarbius, mezgimą, siuvimą. Mama dukroms megzdavo megztinius sudėtingais raštais, o jos pasipuikuodamos eidavo su jais į mokyklą. „Vaikystėje ir paauglystėje mama puošėsi savo mamos siūtomis suknelėmis. Jos buvo ypač gražios ir įdomios. Mus sieja bendras dalykas – mes mėgstame unikalumą“, – tvirtino moteris.
Rita dalijosi šiltais prisiminimais apie savo mokytoją J. Stulpinienę, kuri ją skatindavo kurti, o piešinius pristatydavo mokyklos ir miesto parodose. Mokė išreikšti piešiniuose vertybes ir tikslą.
Tapybos moteris išmokusi Šiaulių universitete, Menų fakultete, kur dažnai iš dėstytojų sulaukdavo klausimo: „Kokią dailės mokyklą esu baigusi?“ Tai jai buvo didžiulis pagyrimas.
„Idėjos neateina savaime, spragtelėjus pirštams. Apie tikslą galvoju ir mėginu įsivaizduoti, kaip kūrinys turėtų atrodyti. Pirmiausia nusprendžiu, kokia technika kursiu, pritaikau savo sumanytai idėjai ir įgyvendinu. Svarbiausia pasitikėti savimi ir nebijoti klysti. Kūryba – kaip metų laikai, pereidamas juos pasieki galutinį rezultatą“, – sakė R. Jankauskienė.