Tradiciškai metų pradžioje vykstančiuose Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose išklausomos įvairios veiklos ataskaitos. Vasarį sušauktame posėdyje apie tai, kas nuveikta pernai, kokie esminiai darbai planuojami šiemet, kalbėjo Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcijos vadovas Ramūnas Lydis.
Gyvoji gamta
Pasak R. Lydžio, ŽNP labai svarbus gyvosios gamtos monitoringas ir galima pasidžiaugti, kad parko būklė yra gana gera ir drastiško saugomų rūšių nykimo nepastebima. Tiesa, buvo nerimo dėl jerubių populiacijos mažėjimo, bet kol kas viskas gerai.
Medžiojamųjų gyvūnų apskaita atliekama tik rezervatuose. Anksčiau rezervatai buvo tarsi gyvūnų prieglobsčio vieta, tačiau praėjusių metų ir šių metų pradžios duomenys rodo, kad medžiojamųjų gyvūnų skaičius mažėja, ypač elninių. „Pradėjome galvoti, kur priežastis, ir paaiškėjo… Plokštinės rezervate įsikūrė septynių vilkų šeima, Rukundžių rezervate – penkių vilkų šeima. Atėjo vilkai, kurie pjauna ir tauriuosius elnius, ir stirnas. Elninių populiacija arba išsibėgiojo, arba buvo sėkmingai sumedžiota. Be to, šių metų sausio mėnesio duomenimis, mūsų viena iš kertinių rūšių – lūšys – iš rezervato pasitraukė. Lūšys nepakenčia vilkų. Kažkiek pabūna ir pasitraukia“, – pasakojo ŽNP direktorius.
Su specialistais iš Metodinio-analitinio centro Vilniuje praėjusiais metais Plokštinės rezervate pavyko atrasti kai ką naujo. Tai viena kerpė, kurią, jei nebūtų rezervato, išvis būtų sunku aptikti. Atliktas ir naujas auksavabalių monitoringas. Tiesa, jų rasti ŽNP nepavyko, bet tikimasi, kad Plungės rajone jie bus įkurdinti kitais ir 2025 metais, nes ŽNP kartu su partneriais yra parašęs didelį LIFE projektą. Ir jei jis bus patvirtintas, R. Lydžio žodžiais tariant, į Plungės rajoną atkeliaus apie 1 mln. eurų.
Nerimą keliantys signalai
15 mėnesių ŽNP atliekama ir jau baigiama Platelių ežero baseino tyrimų studija. Klaipėdos universitetas padarė išsamią ežero vandens, augalijos kokybės analizę.
„Mėginiai paimti pačiame ežere, jo intakuose ir prieš tam tikrus objektus. Duomenys parodė, kad kol kas ežero būklė – labai gera, tačiau išaiškėjo, kurioje vietoje pareina didžiausi kiekiai azoto ir fosforo. Manėme, kad bus ties Platelių miesteliu, bet nieko panašaus – ties miesteliu rodikliai gana geri. Nerimą keliantys rodikliai yra šiaurės rytų pusėje, kur Almino upelis, „Linelio“ pusėje. Matyt, turėsime imtis papildomų priemonių, teks atlikti dar krūvą tyrimų ir surasti taršos šaltinius“, – kalbėjo R. Lydis.
Anot ŽNP vadovo, azoto ir fosforo formulė rodo, kad teršalai patenka dėl žemės ūkio arba žmogaus veiklos, kitaip tariant, iš tualeto. Tiesa, direktorius nuramino, jog gauti duomenys nėra labai drastiški, kad reikėtų „uždegti raudoną lemputę“ visam ežerui, bet tam tikrų signalų yra.
„Berods nuo 1984 m. tirtas vandens padengimas augalija ir palydovinėse nuotraukose matyti, jog pastaruosius 10–15 metų užžėlimas yra gerokai pagreitėjęs. Mums, kaip atsakingiems už ežerą, yra „užsidegusi lemputė“ ieškoti priežasčių ir ką mes galime padaryti. Greičiausiai tai šiek tiek susiję su klimato kaita ir azoto bei fosforo patekimu į ežerą“, – reziumavo pranešėjas.
Kasdieniai ir tvarkybos darbai
Be įvairių stebėjimų, ŽNP atlieka ir kasdienius darbus. Vienas iš jų – teritorijų tvarkymas. Buvo šienaujama apie 120 hektarų, iš jų apie 40 ha yra „Natura 2000“ teritorijos, kurių didžioji dalis – pelkės. „Tai ypač sunkus šienavimas ir atvažiuoti ten su paprastu traktoriumi nelabai išeis“, – pažymėjo R. Lydis.
Praėjusiais metais buvo sutvarkytas Užpelkių telmologinis draustinis. Taip pat kartu su Platelių seniūnija buvo atlikti darbai ežere: prie vadinamojo Obelėlės pliažo du kartus buvo nupjauti nendrynai, seniūnija pagelbėjo nendres išgriebti iš vandens, o metų pabaigoje išfrezavo dugną. „Kviečiame atvažiuoti į šį pliažą ir pamatysite jį dvigubai didesnį“, – džiaugėsi R. Lydis ir pridūrė: „Gamtiniu požiūriu pašalinti nendres taip pat buvo svarbu, nes kartu pašaliname azotą ir fosforą. Šias priemones, ko gero, aktyviai taikysime ir ateityje.“
Iš viso Platelių ežere nušienauta 7 ha nendrynų.
ŽNP tvarko Platelių dvaro parką. Kaip teigė pranešėjas, prieš keletą metų Savivaldybė investavo į Platelių dvaro parko tvarkybos projekto parengimą, šiuo metu pritraukta beveik 300 tūkst. eurų investicija. Parke bus pasodinta naujų medžių, įrengta alpinariumų.
Edukacijos, lankytojai, prevencija
R. Lydis pasidžiaugė, kad praėjusiais metais vykęs „Miško burtų“ festivalis buvo rekordinis, sulaukta daugiau kaip 1 100 dalyvių. „Susitvarkyti su tokiu srautu sunku, bet, kita vertus, buvo pirmi metai, kai „Miško burtai“ atnešė pajamų vietos bendruomenei“, – sakė ŽNP direktorius.
Festivalio metu buvo galimybė pavalgyti, įsigyti įvairiausių suvenyrų, tradicinių maisto produktų. „Kiek kalbėjomės su žmonėmis, kurie ką nors pardavinėjo, tai ne vienas važiavo dar atsivežti. Vadinasi, bandymas pavyko ir tos nedidelės piniginės investicijos, kurias padarome į šį festivalį, atsiperka keleriopai“, – dėstė R. Lydis.
ŽNP jau metus nevykdo kontrolės, t. y. pastebėjus pažeidimus, priklausomai nuo to, kokie jie yra, informacija perduodama Aplinkos apsaugos departamentui arba policijai. Tad parko direkcijai tenka imtis prevencinės veiklos. Anot R. Lydžio, viena iš geriausių prevencinių veiklų – ŽNP produkto ženklo suteikimas.
Vienas iš veiklos rodiklių, žinoma, – lankytojų skaičius. Praėjusiais metais ŽNP apsilankė apie 250 tūkst. žmonių. Tiesa, aptarnautų lankytojų skaičius ekspozicijose, edukacinėse programose, ekskursijose sumažėjo. Didžiausias sumažėjimas – Šaltojo karo ekspozicijoje. Kaip tvirtino R. Lydis, tai – sąmoningas veiksmas. „Praėjusiais metais buvo išbandyta srautų reguliavimo sistema, nes buvo gaunama skundų dėl paslaugos suteikimo kokybės. Kai į ekskursiją ateidavo labai didelė grupė žmonių, esantieji gale negirdėdavo, ką kalba gidai. Buvome Jūrų muziejuje, konsultavomės su kitais muziejais ir nusprendėme, kad ekskursijos grupės dydis bus ribojamas iki 40 žmonių. Tas dydis rezultatą pakoregavo ir ataskaitoje“, – paaiškino ŽNP direktorius.
Klausimai ir pastabos
Išklausę ataskaitą Savivaldybės tarybos nariai ŽNP direktoriui turėjo ir klausimų, ir pastabų.
Mindaugą Pocių stebino ŽNP sąmoningai pasirinktas srautų mažinimas: „Jūs sąmoningai „nukirtote“ lankytojus, „nukirtote“ savo pajamų šaltinį, užuot ieškoję priemonių.“ Politiko manymu, buvo galima pasinaudoti kitomis priemonėmis, kurios pagerintų paslaugos kokybę: įvairios mobiliosios programėlės, audiogidai ir pan.
„Čia ir yra esminis muziejų skirtumas. Mes turime labai mažą erdvę, ir tai yra susiję su vienu metu po žeme galinčių būti žmonių skaičiumi. Visos priemonės kaip „appsai“ mums nepasiteisina. Turime audiogidų, tačiau juos taikome tik ne vasaros sezono metu, kai lankytojų srautas yra mažesnis. Dėl pajamų šaltinio… Taip, mes rizikavome, bet pajamų nesumažėjo, nes mažindami ekskursijos grupės dydį, gerindami paslaugos kokybę šiek tiek didinome kainą. Buvo padaryti tokie sprendimai, ir labai tikimės, kad lankytojų srautą galėsime padidinti sezono metu“, – kalbėjo R. Lydis.
Marijus Kaktys nesutiko su pranešėjo išsakyta nuomone, jog fosforo ir azoto atsiradimą Platelių ežere sąlygoja žemdirbiai. Pasak jo, prie Platelių ežero galvijų augintojų beveik neliko.
Atsakydamas į pastabą ŽNP direktorius atkreipė dėmesį, kad nesakoma, jog tarša yra šiuo metu, jog dabar kažkas išpila trąšas ar pan., kad kalbama apie tai, jog iš tų vietų patenka azotas ir fosforas. „Tie tyrimai padaryti atitinkamose laboratorijose, ir mes negalime pakeisti jų rezultatų ir sakyti, jog taip nėra“, – pabrėžė R. Lydis.
Vicemerę Astą Beierle Eigirdienę domino, kaip plateliškiai žiūri į kurortinės teritorijos statuso suteikimą Plateliams. Anot ŽNP direktoriaus, nors apklausa daryta nebuvo, tačiau pakalbėjus su vietos gyventojais – nuomonės skirtingos: vieniems tai nerūpi, kiti rodo entuziazmą ir mato prasmę, tretiems natūraliai kyla klausimų.
Iškelta Plokštinės maudyklos problema. R. Lydis paaiškino, kad Plokštinės stovyklavietė priklauso Valstybinių miškų urėdijai ir kad pakalbėjus su Telšių padalinio vadovu peršasi mintis, jog investicijos į stovyklavietes bus daromos.
