Prieš kurį laiką Plungės pramonininkų sąjungos organizuotame susitikime Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, jog savivaldybėms reikia ruoštis atsinaujinančių energetikos išteklių – saulės elektrinių, vėjo jėgainių – parkų steigimui, kad galėtų aprūpinti elektros energija biudžetines, kitas savo įstaigas. Praėjusį antradienį sušauktame paskutiniame šios kadencijos Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje paminėta, jog Alsėdžiuose yra žemės plotas, kuriame galėtų būti įkurtas saulės elektrinių parkas.
Daugiau tokių sklypų nėra
Su sprendimo projektu dėl ploto, siūlomo įrašyti į neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą, į politikus kreipėsi Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys.
Vedėjas kalbėjo, kad sprendimas atsirado visai netikėtai, nes aptiktas žemės sklypas, kuris būtų tinkamas Savivaldybei plėtoti saulės elektrinių parką. Rajone tokių teritorijų, kuriose būtų nesuformuoti valstybinės žemės sklypai ir neatiduoti žmonėms, šiuo metu nelabai yra. „Labai svarbu, kad šioje vietoje yra ESO elektros linija, į kurią bent jau teoriškai būtų galima tiekti elektrą“, – sakė jis. Taigi sprendimo projekte ir rašoma, kad Nacionalinei žemės tarnybai reikia siūlyti pripažinti būtinu visuomenės poreikiams ir įtraukti į neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą apie 5,2 ha plotą, esantį Alsėdžių miestelyje, Kūbakių gatvėje, reikalingą energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti.
Tiesa, T. Jocys patikslino, jog šiuo atveju sklypo paimti visuomenės poreikiams nereikia, tiesiog norima įtraukti į neprivatizuojamųjų sąrašą, kad paskui Savivaldybei nereikėtų išpirkti iš privačių asmenų. Priimtas sprendimas, vedėjo žodžiais tariant, būtų kaip papildomas oficialus dokumentas, kad sklypas būtų paliktas Savivaldybės poreikiams, o ne suformuotas privatiems asmenims.
Minimame sklype kažkada yra buvę kolūkio pastatai. Šiuo metu viskas išgriauta, teritorija apleista, o Alsėdžių seniūnė turi problemą, nes ten žmonės atsikrato tuo, kas jiems nereikalinga.
Skyriaus vedėjui teko kalbėtis su įvairiais konsultantais, kurie užsiminė, jog ateityje savivaldybėms bus galimybė gauti finansavimą kuriant saulės elektrinių parką, kuris elektra aprūpintų visas savivaldybės įstaigas.
Ūkininko ir Savivaldybės interesai
Komiteto pirmininkė Daina Martišienė atkreipė dėmesį, kad netoliese yra ūkininko ūkis. T. Jocys nuramino, jog saulės elektrinės nedaro poveikio gamtai. Tiesa, jis patikslino, kad ir ūkininkas norėtų išsinuomoti valstybinės žemės dalį, bet… yra ir kita medalio pusė.
„Ūkininkui nebus formuojamas sklypas nesutvarkytoje teritorijoje ir ūkininkas nežada jos tvarkyti. Seniūnijos problema neišsispręs, nes į tą teritoriją nebus investuojama ir nebus atliekami tvarkymo darbai. Šiurkščiai kalbant, bus atkandamas gerasis gabalas žemės, o problema bus palikta Savivaldybei. Ir Savivaldybė kada nors turės ieškoti finansavimo ir tvarkyti šią teritoriją kaip užterštą“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
Posėdyje Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas informavo, jog yra svarstoma, kad Savivaldybė savo parkuose pagaminta elektra turėtų aprūpinti ne tik biudžetines ir savivaldybės įstaigas, bet ir apie 30 proc. socialiai remtinų žmonių. „Mums šita plėtra reikės užsiimti, ir tai yra vienintelis sklypas, kur būtų tokia galimybė. Be to, netoliese yra viena iš pagrindinių transformatorinių, kur šią dieną pakankamai laisvos galios, kur galima prisijungti“, – kalbėjo M. Kaunas.
Komiteto narį Rimą Dužinską domino, kiek maksimaliai galios bus galima išspausti šiame sklype. Pasak T. Jocio, 2021 m. savivaldybės įstaigos suvartojo 2,5 MW elektros energijos. O pagal visus skaičiavimus Lietuvoje 1 kW saulės elektrinė pagamina apie 1 000 kWh, tokiai elektrinei reikia apie 10 kv. m ploto.
„Išeina maždaug 2,5 ha, skaičiuojant pagal 2021 m. rodiklius. Tačiau tada buvo pandemija, neturėjome sporto komplekso, tad elektros poreikis didės. 2023 m. planuojama 3,6 MW, tai yra 3,6 ha. O jei kalbant apie tai, kad reiks aprūpinti 30 proc. socialiai remtinų asmenų, poreikis augtų iki 4 MW“, – dėstė skyriaus vedėjas.
D. Martišienė dar kartą grįžo prie ūkininko ir domėjosi, ar jis žino apie Savivaldybės planus. T. Jocys atsakė, kad ūkininkas apie tai sužinos, kai bus viešas Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos plano svarstymas. „Jis turi interesų įeiti į dalį sklypo. O mes turime atstovauti Savivaldybės interesams“, – pridūrė vedėjas.
Pasak jo, visiems suprantama, jog atsinaujinančių energetikos išteklių parkai savivaldybėse bus privalomi.
„Šiuo atveju svarbesnis turėtų būti viešasis, o ne vieno asmens interesas“, – reziumavo komiteto narys Mindaugas Pocius.
