Paskutiniame šios kadencijos Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje politikai išklausė informaciją, kokios nepriemokos slegia Savivaldybės valdomų įmonių, švietimo, kultūros, sporto ir socialinių įstaigų pečius. Nors kai kur skolų sumos verčia iš koto, tačiau tendencija džiuginanti – po truputį jos mažėja. Iš 16 biudžetinių įstaigų vienuolikai niekas neskolingas. Kalbėta ir apie tai, kaip kovojama su skolininkais.
„Plungės vandenys“
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyr. specialistė Milda Šapalienė, uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vandenys“ fiziniai asmenys paskutinę praėjusių metų dieną buvo skolingi 49 822 eurus. 3 180 eurų – juridiniai asmenys. Lyginant su ankstesniais metais, nepriemoka iš fizinių asmenų sumažėjo 10 985 eurais, iš juridinių asmenų – 130 eurų.
Tiesa, kaip pastebėjo M. Šapalienė, nors skolos ir mažėjo, tačiau skolininkų skaičius padidėjo.
„Tendencija į gerąją pusę. Jei skaičiuotume procentais, per metus sumažinta beveik 18 proc. skolų“, – politikams kalbėjo „Plungės vandenų“ direktorius Alvydas Jasevičius.
Vadovas teigė, kad išieškant skolas dirbama įvairiais būdais. Pagrindinis – gyvas bendravimas su skolininkais. Nėra nieko geriau nei raginimas, važiavimas į vietą, kalbėjimas. Jei kalbos nepadeda, tada kreipiamasi į skolų išieškojimo kompanijas.
Daugiausia žmonės skolingi nuo 1 iki 20 eurų. Nemažas būrys skolininkų nemoka metus ir ilgiau. „Antstoliai kiekvieną mėnesį siunčia išklotines, tai iš skolininkų nuskaičiuoja po 0,81 euro, po 3 eurus“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Praėjusiais metais antstoliai iš skolininkų išieškojo 4 160 eurų.
Plungės šilumos tinklai
Uždarajai akcinei bendrovei Plungės šilumos tinklams fizinių asmenų skola praėjusių metų pabaigoje buvo 341 417 eurų. Lyginant su ankstesniais metais, ji sumažėjo 56 266 eurais. O jei tiksliau – skolų atsikratė 94 asmenys. Juridinių asmenų skola didėjo 6 925 eurais. 2022-ųjų pabaigoje ji siekė 17 381 eurą.
Tiesa, kaip teigė bendrovės Klientų aptarnavimo padalinio vadovas Saulius Norkus, šis padidėjimas nėra visiškai tikslus, nes kai kurie juridiniai asmenys pirmomis metų dienomis skolą padengė.
Bendrai suma sumažėjo 49 341 euru. „2022 m. šilumos kainos buvo aukštesnės nei 2021 m., tačiau skolos sumažėjo beveik 60 000 eurų. Manome, kad tai neblogas rezultatas“, – kalbėjo S. Norkus.
Bendrovėje kiekvieną mėnesį spausdinamos mokėjimų skleistinės, tada atribojami vartotojai, kurie skolingi daugiau kaip 200 eurų arba nemoka ilgiau kaip 3 mėnesius. Tokiems vartotojams skambinama, rašomi priminimai. Jeigu nereaguojama, perduodama teismui, priteisiamos sumos. Jei ir tai nepadeda, išieškojimas perduodamas antstoliams.
Kaip tvirtino S. Norkus, bendra skola įmonei siekia apie 358 798 eurus. 214 000 eurų – daugiau kaip 2 metų įsiskolinimas.
TRATC
M. Šapalienė posėdžiautojus informavo, jog uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) fizinių asmenų skolos per metus mažėjo 4 816 eurų, tačiau juridinių asmenų didėjo 9 357 eurais. Bendrai nepriemoka augo 4 541 euru. Iš viso rinkliavos mokėtojai TRATC-ui 2022-ųjų pabaigoje buvo skolingi 386 911 eurų, iš jų 301 575 eurus – fiziniai asmenys, 85 336 eurus – juridiniai (skolos už trejus ir daugiau metų – aut. past.).
Bendrovės Rinkliavos skyriaus vedėjas Antanas Vaišnoras paaiškino, jog juridinių asmenų skola didėjo todėl, kad 2021 m. buvo padidintas rinkliavos kintamosios dalies tarifas ir dėl to dalis nesusimokėjo. Papildomai buvo apmokestinti ir ūkio paskirties objektai ir, kaip sakė skyriaus vedėjas, susimokėjo tik 55 proc. mokėtojų. Bendras ūkio, fermų objektų skolos likutis – 14 000 eurų.
2022 m. buvo išsiųsti 682 raginimai ir įspėjimai sumokėti skolą. Į teismą taip pat kreiptasi – iš viso prašyta priteisti 24 240 eurų. 2021 m. priteista 11 090 eurų, 2022 m. – 21 327 eurai. Būtent tokią sumą išieškoti pernai perduota antstoliams. Kaip sakė TRATC-o atstovas, 2022-aisiais iš viso išieškota 90 816 eurų.
Tiesa, A. Vaišnoras paaiškino, jog jei žmogus skolingas už vienerius metus, bendrovė negali traktuoti, kad jis yra skolininkas. Jei gyventojas gavo 60 eurų sąskaitą ir sumokėjo 30 eurų, matematiškai metų pabaigoje jis liko skolingas, bet kitais metais pristatė pažymą, kad negyveno tame objekte, tada kintamoji rinkliavos dalis kredituojama. Taip pat ir su konteinerių pakėlimais: sąskaita išsiunčiama su minimaliu pakėlimų skaičiumi, žmogus susimoka, tai jis kaip ir neskolingas, bet faktiškai jis išstūmė konteinerį daugiau kartų, vadinasi, turi susimokėti papildomai. Tas pats ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – jei žmogus metų laikotarpiu išsiregistravo ar prisiregistravo, gali būti skolingas arba priešingai.
TRATC-o direktorius Vidimantas Domarkas patikslino, jog nesusimokėję ūkių savininkai dažniausiai negyvena mūsų rajone arba yra išvažiavę į užsienį. 2022 m. iš viso nesusimokėjo 2 153 rinkliavos mokėtojai, tačiau iš jų skolingi buvo apie 1 000. „Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dalis šių gyventojų tikrai susimokės gavę pranešimus. Vieni sąmoningai nemoka, kiti pamiršta. Problema ta, kad nėra jokių sankcijų už nemokėjimą. Net simbolinė sankcija – delspinigiai – gali priversti susimokėti laiku. Tai labiausiai išryškėja mažose įmonėse, kurios tikrai skaičiuoja pinigus ir sako: „Kodėl mes jums turime mokėti, jei neskaičiuojami delspinigiai?“ – kalbėjo V. Domarkas.
Jis užsiminė, jog didžiausi skauduliai – Plungės miesto A. Vaišvilos g. 33 ir V. Mačernio g. 49 namai. Ten TRATC-as turi 260 skolininkų, kurie bendrai įsiskolinę 25 000 eurų.
Išgirdęs tai, komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis „paguodė“, kad šie du namai yra ir Šilumos tinklų, policijos, Greitosios medicinos pagalbos galvos skausmas.
„Plungės būstas“
Savivaldybės įmonei „Plungės būstas“ praėjusių metų pabaigoje fiziniai asmenys liko skolingi 211 082 eurus. Iš jų 47 688 eurų skola priklauso savivaldybės ar socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims. Juridinių asmenų skola „Plungės būstui“ – 743 eurai.
Kaip sakė M. Šapalienė, per metus fizinių asmenų nepriemoka mažėjo 31 323 eurais, juridinių – 1 850 eurų. Tiesa, nors skola ir mažėjo, fizinių asmenų skolininkų skaičius didėjo 254-iais, o juridinių asmenų skolininkų skaičius nepakito.
Dėl skolų susidarymo šiek tiek daugiau informacijos pateikė įmonės skolų administratorė-buhalterė Dovilė Bumblienė. Jos teigimu, kadangi nuo praėjusių metų birželio „Plungės būstas“ pradėjo administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius kaimo vietovėse, tai didžiąją dalį naujų skolininkų ir sudaro tų namų gyventojai. Per septynis mėnesius 340 asmenų įsiskolino 5 000 eurų, vidutinė skola – apie 15 eurų. Tiesa, kaip minėjo įmonės atstovė, tam yra ir priežasčių: sunku pristatyti sąskaitas, nėra pašto dėžučių, gyventojai nesutinka.
„Raginimai veikia, kai žmonės juos gauna. Anksčiau raginimus siuntėme paštu. Šiuo metu esame atsinaujinę programinę įrangą ir jie bus siunčiami elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis. Dabar tik reikės tinkamai informuoti klientus, kad neišsigąstų iš „Plungės būsto“ gavę trumpąją žinutę“, – kalbėjo D. Bumblienė.
„Matome, kaip gyvenama kaime. Sako, kad negali privažiuoti, nėra pašto dėžučių. Suprantate, kokioje situacijoje yra atsidūręs kaimas? Ir mokyklos tuščios, dar tik bažnyčiose spynos neįkabintos. Ateičiai turiu tokį pastebėjimą – kai kalbėsime apie kaimą, apie kelius ar dar kažką, labai „nesitrupinkime“, kartais reikia ir tam kaimui, kad bent jau privažiuotų „Plungės būsto“ atstovas, kad ta situacija nebūtų visiškai tragiška“, – savo pastebėjimus išsakė komiteto narys Marijus Kaktys.
Biudžetinės įstaigos
Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnaziją slegia sena skola dėl UAB „R2K“ bankroto. Kaip minėjo M. Šapalienė, ši bendrovė gimnazijos bendrabutyje nuomojosi kambarius ir liko skolinga. Skola velkasi ne pirmus metus ir švietimo įstaiga jau kreipėsi dėl jos nurašymo, tačiau kol bankroto procedūros nėra baigtos, nurašyti skolos negalima.
Tokia pat situacija susiklostė ir su Plungės kultūros centru: bankrutuojanti įmonė liko skolinga 432 eurus. Tiesa, per metus skola 192,89 euro buvo sumažinta.
Plungės krizių centre fizinių asmenų skolos likutis – 615 eurų, skolininkų skaičius 2022 m. gruodžio 31 d. – 17. Pasak M. Šapalienės, skolininkų skaičius sumažėjo aštuoniais, nes… jiems buvo nurašytos skolos.
Įstaigos vadovas Gintaras Armalis paaiškino, jog skolos susidaro dėl to, kad asmuo, kurį laiką gyvenęs Krizių centre, vieną dieną niekam nepranešęs dingsta. „Su skolos išieškojimu sunku, nes nežinome, kokioje palėpėje tas žmogus gyvena“, – pridūrė jis.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklai skolos likutis 2022 metų gruodžio 31-ąją buvo 945 eurai. Lyginant su ankstesniais metais, ji padidėjo 295 eurais.
Posėdyje dalyvavusi įstaigos direktorė Rita Urniežienė kalbėjo, kad yra tėvų, kurie vaiką leidžia mokytis, tačiau susimoka tik praėjus pusmečiui. Taip pat problemų kyla su buhalterine apskaita. Būna, kad vaikas, palankęs kelias pamokas, nusprendžia nebelankyti užsiėmimų, tačiau sutartis sudaryta ir įvesta į buhalterijos programą, kuri automatiškai skaičiuoja vaikui skolą.
„Susisiekiame su tėveliais, kad parašytų prašymą ir nutrauktų sutartį, nes jei sutartis nenutraukta, buhalterė savavališkai negali vaiko išbraukti“, – dėstė R. Urniežienė.
Plungės sporto ir rekreacijos centrui metų pabaigoje ugdytiniai buvo skolingi 1 710 eurų, nepriemoka didėjo 250 eurų. Tiesa, kaip minėjo Finansų ir biudžeto skyriaus specialistė, iš įstaigos buvo gautas paaiškinimas, jog dabar suma sumažėjusi. Centre yra 9 skolininkai, kurių skolos pradelstos 45 ir daugiau dienų. Bendra jų suma – 275 eurai.
Daugiau: Paskola verslui
