
Redakcija gavo susirūpinusio plateliškio laišką. Žmogus išdėstė savo nuomonę dėl Platelių parke atliekamų darbų: „Greit ne parkas, o laukymė bus su „gipsuotais“ medžiais. Išpjovė gerus medžius, paliko senus, kurie sutvirtinti ir stipraus vėjo vėl dauguma neatlaikys. Kiek žinau, negalima pjauti tokiu laiku, nes peri paukšteliai. Bet, matyt, jiems kiti įstatymai galioja. Negana to, parko takai po medžių pjovimo nuniokoti. Pasidomėjus, kodėl geri, stiprūs medžiai pjaunami be gailesčio, buvo atsakyta – pagal projektą. Nebuvo niekur informacijos, kad bus naikinamas parkas.“ Signalas – rimtas. Todėl įdomu pasidarė, ar tikrai Platelių parke vyksta tokie dalykai, tuo labiau kad tai – ne eilinė, o Žemaitijos nacionalinio parko teritorija.
Platelių seniūnas Robertas Šimkus patikino, kad tai, kas vyksta Platelių parke, – ne seniūnijos reikalas. „Platelių parkas yra prižiūrimas ir tvarkomas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos“, – paaiškino jis. Taigi visus rūpimus klausimus ir uždavėme direkcijai.
Į klausimus, kokie darbai atliekami ir kodėl pjaunami parko medžiai, atsakė atostogaujantį Žemaitijos nacionalinio parko direktorių pavaduojantis jo pavaduotojas Giedrius Norvaišas:
– Kokiu pagrindu Platelių parke iškirsti medžiai?
– Medžiai Platelių dvaro parke ir sode (iš viso kiek daugiau kaip 12 ha teritorijoje) buvo kertami įgyvendinant Platelių dvaro sodybos parko (24803) želdynų tvarkybos darbų (restauravimo) projektą. Jis buvo parengtas dar 2020 m. Projektas viešai pristatytas visuomenei, prašyta pateikti pastabas ir pasiūlymus. Tačiau iš visuomenės pastabų negauta. Be to, 2022 m. balandžio 15 d. buvo išduotas leidimas kirsti šiuos medžius. Pažymėtina, kad leidimo išdavimo proceso metu iki leidimo įsigaliojimo apie numatomus kirsti medžius buvo viešai paskelbta. Tačiau ir šiuo atveju pastabų ir pasiūlymų negauta (su leidimu ir su Plungės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžio protokolu galima susipažinti adresu: https://www.plunge.lt/veiklos-sritys/aplinkosauga/leidimai-kirsti-kitaip-pasalinti-is-augimo-vietos-ar-intensyviai-geneti-saugotinus-zeldinius/).
– Kiek medžių ir kokių iš viso pašalinta?
– Pagal tvarkybos projektą ir išduotą leidimą buvo numatyta šalinti 218 medžių. Tačiau vykdant darbus jų nupjauta mažiau, negu nurodyta projekte. Pažymėtina, kad didžioji dalis medžių buvo nedidelio (iki 20 cm) skersmens. Pripažįstame, kad iš tiesų buvo pašalinti keletas stambesnių klevų, beržų ir liepų, kurie buvo nepažeisti arba nestipriai pažeisti puvinio ar kitaip pažeisti. Tačiau šie medžiai buvo šalinti siekiant atverti stambius, itin vertingus medžius (maumedį, senus ąžuolus, stambias liepas), atkurti panoramas, erdvinę parko struktūrą. Be to, trys klevai pašalinti formuojant erdves prie buvusių rūmų. Šiose vietose yra buvę rūmų gėlynai, kurie įgyvendinant projektą bus atkuriami. Svarbu ir tai, kad jau šį pavasarį bus pasodinta naujų medžių (137 vnt.), dekoratyvių krūmų (390 vnt.), atkurti ar restauruojami alpinariumai, toliau bus vykdomas istorinio sodo atkūrimas.
– Ar šiuo metų laiku galima kirsti medžius (ypač nacionalinio parko teritorijoje)?
– Medžių šalinimo darbai baigti kovo 14 dieną. Nacionaliniame parke tai daryti galima iki kovo 15 dienos. Todėl darbai atlikti išimtinai tik tuo metu, kai juos leidžia teisės aktai. Be to, įvertinta tai, kad parke dar nebuvo fiksuoti perintys paukščiai.
– Skundą pateikusio žmogaus teigimu, iškirsti buvo visiškai sveiki medžiai, o kur kas senesni ir pažeisti, kurie specialiai sutvirtinti ir kurie galbūt kelia didesnę grėsmę dėl savo būklės praeiviams, palikti. Pakomentuokite šį teiginį.
– Taip, iš tiesų buvo pašalinti keli medžiai, kurie nebuvo pažeisti ar buvo menkai pažeisti puvinio ar kitų gamtinių sąlygų. Tačiau šių medžių šalinimas buvo būtinas siekiant atverti itin vertingus senus ąžuolus, liepas ir maumedį. Be to, du klevai ir viena liepa pašalinti formuojant erdves prie buvusių rūmų. Atkreipiame dėmesį, kad Platelių parke yra trys seni medžiai, kurie sutvirtinti specialiomis jungtimis. Tai Platelių liepa (gamtos paveldo objektas), storiausias Lietuvoje uosis Raganos uosis, kuris yra gamtos paminklas, ir paprastasis skroblas. Tačiau šių medžių senolių kaip tik negalima šalinti, nes tai yra išskirtiniai medžiai, turintys itin didelę dendrologinę, estetinę, kultūrinę vertę. Ir netgi, priešingai, šalia šių medžių turi būti šalinami kiti, jaunesni, medžiai, siekiant užtikrinti senųjų gyvybines funkcijas.
– Skunde pažymima, kad atliekant medžių pjovimo darbus buvo suniokoti parko takeliai. Ar tikrai padaryta žala parko infrastruktūrai?
– Pažymėtina, kad medžių šalinimas buvo atliekamas rankiniu būdu. Technika pasitelkta tik nupjautai medienai išgabenti. Mediena vežta esant sniego dangai ar įšalui. Pripažįstame, kad nedidelėje tako atkarpoje buvo nestipriai pažeistas paviršinis jo sluoksnis. Dėl būtinybės taikyti atkūrimo priemones spręsime išdžiūvus gruntui.
– Ar gyventojams buvo viešai prieinama informacija apie planuojamus medžių pjovimo darbus Platelių parke?
– Kaip minėta, projektas dėl Platelių parko tvarkybos buvo pristatytas dar 2020 metais, pastabų iš gyventojų nebuvo gauta. Tačiau, jei kyla klausimų, su juo galima susipažinti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje.
kirto medzius kovo menesi, o pilietis sako, kad peri pauksciai? 😀 pas mus amerikos baltagalviai ereliai peri gal? 😀 pranese, kad tik pranest, kad tik prikibt…