Antrojo pasaulinio karo pradžioje besitraukiantys sovietiniai kolaborantai Lietuvoje nužudė penkiolika kunigų, tarp jų – ir Viekšnių kunigą kanauninką Joną Navicką.
Kankinys palaidotas miesto bažnyčios šventoriuje, jo žūties vietoje pastatytas kryžius.
Intelektualus žmogus
Būsimasis kunigas gimė 1864 m. birželio 19 dieną Panevėžio rajone, Smilgių kaime, mokėsi Šiaulių gimnazijose. Būdamas devyniolikos jis įstojo į kunigų seminariją.
Kunigu J. Navickas buvo įšventintas 1887-ųjų liepą ir daugiau kaip dešimt metų tarnavo Aukštaitijoje – Salake, Šiaudinėje, Kriaunuose, Josvainiuose, po to buvo perkeltas į Kuršėnus.
1924 m. J. Navickas paskirtas į Viekšnius, čia, be klebonavimo, kartu ėjo Viekšnių dekano pareigas, po ketverių metų tapo Telšių vyskupijos kapitulos kanauninku.
Viekšnių muziejaus vadovė Danutė Končienė, paprašyta apibūdinti ilgametį miesto kunigą, pažymėjo: pagal amžininkų prisiminimus, jis buvo nuostabus žmogus, tvirtai tikintis, tikras patriotas. Lenkinimo laikais stengėsi pabrėžti savo lietuvybę, pats stengėsi ir kitus skatino išlaikyti lietuvių kalbą bei papročius.
„Jis buvo šviesus, apsiskaitęs, didelės erudicijos žmogus, pas jį mėgdavo užsukti ir iš didesnių miestų atvykę svečiai“, – pasakojo D. Končienė.
Pas J. Navicką lankydavosi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, svečiuodavosi profesoriai broliai Biržiškos, jis artimai bendravo su miestelio šviesuolio, vaistininko Juozo Aleksandravičiaus šeima.
Perspėjimų nepaisė
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išsigandę neramumų ir prievartos, iš Viekšnių pabėgo inteligentai lietuviai, žydai, jaunieji kunigai.
Senieji miesto gyventojai savo atsiminimuose pasakojo, kad 1941 m. birželio 27-ąją, jau iš pat ryto, daugelis sulaukė ginkluotų „svečių“ – sovietų kolaborantų, kurie liepė uždaryti langines, uždangstyti langus ir neiti į gatvę. Buvo pagrasinta, kad, jei taip nepadarys, bus sušaudyti.
Perspėti apie komunistų siautėjimą pas kanauninką buvo atėję keli viekšniškiai, atskubėjo ir netoli gyvenęs advokatas Barakauskas, bet nespėjo – į kunigo butą įsiveržė ginkluoti sovietams prijaučiantys viekšniškiai ir abi būsimas aukas išsivedė.
Advokatas mirė pakeliui į Maigus, o kunigą J. Navicką sušaudė miške.
Kaltės nebuvo
Šaulių sąjungos Mažeikių garbės kuopos narys, istorinės atminties puoselėtojas Alfonsas Degutis pasakojo, kad tuo metu jis, dar vaikas, su tėvais buvo kaime ir matė, kaip kanauninką pėsčią varė du milinėmis apsivilkę vyrai su šautuvais ant pečių.
Jo tėvelis apgailestavo, kad buvo pardavęs medžioklinį šautuvą, nes norėjo eiti gelbėti J. Navicko, o po to išgirdo šešis šūvius…
„Senyvo amžiaus žmogus ir kunigas niekuo nenusikalto. Paprasčiausiai toks nurodymas – susidoroti su kunigais – buvo gautas iš sovietinės vadovybės. J. Navicką nuvedus pirmai apklausai pas sovietų armijos karininką, pastarasis jo kaltės neįžvelgė, net būtų paleidęs, tačiau uolūs sovietams prijaučiantys Viekšnių gyventojai išvedė kanauninką į mišką ir įvykdė egzekuciją“, – pasakojo D. Končienė.
Žūties vietoje – kryžius
Kanauninkas J. Navickas buvo pašarvotas Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, jo laidotuvės įvyko birželio 30-ąją. Ant antkapinio paminklo, kuris yra bažnyčios šventoriuje, parašyta: „Mano tauta! Ką aš tau padariau?“
Žmonės pagerbė septyniolika metų miestelyje tarnavusį kunigą. Jo žūties vieta Maigų miške buvo aptverta, pasodinta gėlių.
Ilgainiui tvorelė supuvo, bet, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kanauninko žūties vieta vėl buvo atnaujinta, o 1998-ųjų rugpjūtį ten buvo pastatytas ir pašventintas kryžius.
2016 m. didžiuliu renginiu ir šv. Mišiomis Viekšniuose buvo paminėtos kanauninko J. Navicko tragiškos žūties 75-osios metinės, 2020-ųjų liepą Viekšnių jaunieji maltiečiai surengė piligriminį žygį dviračiais į kunigo žūties vietą.
Algirdo VILKO nuotr.
