Spalio 23-iąją staiga miręs garsus 73-ejų kraštietis Bronislovas Lubys trečiadienį atgulė į gimtosios Plungės žemę – velionis iškilmingai palaidotas šeimos kapavietėje Telšių gatvės kapinėse. Galingą verslo imperiją sukūręs iš Plungės kilęs B. Lubys atgulė į vieną kapą su savo tėvais Stefanija ir Apolinaru Lubiais bei broliu Andriumi Lubiu. Atsisveikinti su Plungę nuolat globojusiu kraštiečiu susirinko tūkstančiai plungiškių, laidotuvėse dalyvavo daugybė garbingų asmenų, svečių iš užsienio.
Dr. Bronislovą Lubį staigi mirtis ištiko sekmadienį, važinėjantis dviračiu Druskininkuose. Medikai konstatavo, jog vyras mirė nuo išeminės širdies ligos. Velionis buvo pašarvotas Vilniuje, Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, o laidoti atvežtas į gimtąją Plungę.
Bronislovas Lubys – 1990 metų kovo 11-osios akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras, buvęs LR Ministras Pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, vieno iš didžiausių lietuviškojo kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas, vienas iš turtingiausių Lietuvos verslininkų.
B. Lubys buvo vienas iš įtakingiausių šalies žmonių. Tačiau niekada nepamiršo savo šaknų – kad kilęs iš Plungės ir kad šis miestas, kaip ne kartą pats sakė, jam pats mylimiausias.
Dr. B. Lubys savo gimtinei ir jos žmonėms išties skyrė daug dėmesio. 2002 metais jam suteiktas Plungės garbės piliečio vardas. Po metų verslininkas ėmėsi iniciatyvos būrin sukviesti ir draugijon suburti garsiausius iš Plungės kilusius žmones. Tai įgyvendinta, B. Lubys tapo Plungiškių draugijos, kurios veiklą šimtu procentų pats finansavo, prezidentu.
B. Lubys plungiškiams žinomas ir kaip mecenatas, rėmėjas, įvairių renginių, įstaigų globėjas. Šiemet Plungėje vyko jau šeštasis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Jam organizuoti garsusis verslininkas kasmet skirdavo 100 tūkstančių litų. Nuolatinės B. Lubio globos ir finansinės paramos sulaukdavo lopšelio-darželio „Pasaka“ neįgaliųjų grupės, Plungės vaikų globos namai, rajone įsteigtos penkios Jaunųjų plungiškių draugijos, „Saulės“ gimnazija, Mykolo Oginskio meno mokykla ir daugybė kitų įstaigų, organizacijų, pavienių asmenų. B. Lubio lėšomis išleista daugybė leidinių apie Plungės kraštą ir jo žmones, organizuotos Medikų ir Mokslo dienos mūsų mieste.
Taigi Plungei garsiojo kraštiečio dėmesio tikrai netrūko…
„Tebus lengva Tau Žemaitijos žemelė“
Kaip jau minėjome, Bronislovo Lubio palaikai buvo pašarvoti Vilniuje, Mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Trečiadienį, prieš vidurdienį, laidotuvių procesija iš sostinės pajudėjo Plungės pusėn. Pakeliui sustota Jonavoje, čia koncerno „Achemos grupė“ vadovo atminimas pagerbtas sirenomis. Į Plungę procesija, lydima policijos, atvyko apie 16 valandą. Pasitinkant karstą su velionio palaikais, nuaidėjo pirmoji salvė.
Plungiškiai į Telšių gatvės kapines rinktis pradėjo apie 14.30 valandą. Atsisveikinti su kraštiečiu ėjo ir moksleiviai, ir velionio bendraamžiai. Kapinėse aštuonių kariškių nešamą karstą su B. Lubio palaikais pasitiko tūkstančiai plungiškių. Gyva žmonių grandinė driekėsi ir Telšių gatve, ir kalnelin į kapines, ir iki pat kapo duobės. Laidotuvės sulaukė ir didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo.
Karstas su L. Lubio palaikais buvo padėtas ant specialaus stovo kapinių aikštelėje, netoli Lubių šeimos kapavietės. Grojant Karinių jūrų pajėgų orkestrui, greta Lietuvos Respublikos vėliava uždengto karsto rikiavosi B. Lubio artimieji, kiek tolėliau – Vyriausybės, Seimo, Plungės rajono savivaldybės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai ir kiti.
Pirmiausia į susirinkusiuosius kreipėsi Telšių vyskupas Jo Ekscelencija Jonas Boruta. Pašventinęs karstą su palaikais ir kapavietę, vyskupas priminė, kad kapas ne tik priglaudžia kūną, bet ir žadina amžinojo gyvenimo viltį.
Atsisveikinimo kalbos pradėtos nuo šalies Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus pasisakymo. Anot premjero, B. Lubys buvo ne tik verslo lyderis, bet ir didis žmogus. „Daug bendrauta, daug diskutuota. Kartais sutardavom, kartais – ne, bet visada jusdavau, kad kalbu su didele asmenybe“, – kalbėjo A. Kubilius.
Vyriausybės vadovo teigimu, B. Lubys visada buvo sunkiasvorė viešojo gyvenimo ašis. Jos netekus, atsirado spraga, kurią nežinia, ar sugebės kas užpildyti. Kartu su šios asmenybės netektimi baigėsi ir tam tikra epocha. „Bronislovas Lubys užkariavo ne vieną viršūnę, tačiau kalvelė prie Druskininkų liko neįveikta“, – apgailestaudamas reziumavo premjeras.
Gerų žodžių velioniui atminti ir jo artimiesiems paguosti negailėjo ir Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Jis B. Lubį apibūdino kaip itin aukšto intelekto, plačių pažiūrų charizmatišką lyderį, sugebėjusį autoritetą pelnyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Signataras buvo pirmasis, ieškojęs ir radęs valdžios bei verslo balansą, pripažinęs tik aukščiausias moralines vertybes. Net kritiką jis sugebėdavo išsakyti ne piktai, bet su pašaipėle lūpose“, –
sakė Č. Juršėnas.
Pastarojo teigimu, B. Lubys turėjo puikias galimybes to paties, tik gerokai paprasčiau, pasiekti ir užsienyje, tačiau jis visada akcentavo, kad nori dirbti ir kurti Lietuvoje. „Dar prieš 20 metų signataras sakė, kad nebus gražios Lietuvos be darbo. Jis buvo tikras Homo faber – žmogus-meistras“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotojas, dar pabrėždamas, kad B. Lubys buvo ir liks sėkmingo verslininko, lietuviško kapitalo tradicijų kūrėjo etalonu. Anot Č. Juršėno, jei Lietuvoje būtų buvę šimtas ar bent dešimt tokių Lubių, gyvenimas šalyje būtų kur kas geresnis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas sakė greta B. Lubio buvęs 20 metų ir puikiai jį pažinojęs kaip šiltą, o kartu ir labai iškilią, plačios erudicijos asmenybę. „Gaila, kad nebeateis, kad nebepasveikins savo švelnia lubiška šypsena. Tebus lengva Tau Žemaitijos žemelė“, – šiltai pasisakė M. Aleliūnas.
Pasibaigus kalboms, kariškiai nuo karsto nuėmė, ceremoningai sulankstė vėliavą, o Premjeras ją perdavė velionio našlei Lydijai Lubienei. Tada karstas su palaikais nuneštas prie kapo duobės, kuri, UAB „Beinoro gedulo namai“ rūpesčiu, iš anksto buvo papuošta baltomis gėlėmis. Arčiau kapavietės, kurią nuo aikštės dengia tujos, pakviesti tik artimieji: žmona, dukros, anūkai, kiti giminaičiai. Taigi pačios pakasynos vyko sąlyginai uždaresnėje erdvėje, artimiausiųjų rate.
Leidžiant karstą į duobę, nuaidėjo dar trys salvės. Karinių jūrų pajėgų orkestras su velioniu atsisveikino sugrodamas Lietuvos Respublikos himną ir giesmę „Lietuva brangi“.
Beje, gėlės aplink kapavietę buvo rikiuojamos kelias valandas prieš laidotuvių ceremoniją, jos autobusais iš Vilniaus į Plungę atvežtos trečiadienį iš ryto.
Pasibaigus laidotuvių ceremonijai, visi pakviesti į šv. mišias Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Pasimeldus už velionį, Žemaičių dailės muziejuje surengta gedulinga vakarienė.
