Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai dar kartą grįžo prie žvyruotų miesto gatvių asfaltavimo klausimo. Tiesa, visas diskusijas apie asfaltavimą patys komiteto nariai pavadino svajonėmis, nes lėšų tokiems darbams nėra ir net nenusimato.
Klausimą dėl žvyruotų miesto gatvių asfaltavimo komitetas svarstė ir rugsėjo mėnesį. Tada nuspręsta, jog reikia numatyti tris darbų etapus, į kuriuos įtraukti po penkias ar šešias gatves. Dar nutarta, kad pirmenybę reikia teikti judriausioms gatvėms skirtingose miesto vietose, o ne po kelias gatves viename kvartale.
Spalio mėnesio komiteto posėdžiui Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistė Asta Stankuvienė jau pateikė preliminarius etapų sąrašus.
I etapas numatytas 2012 metams: Klevų (640 m) ir dalis Kuršių (120 m) gatvės; II etapas (2012-2013 m.): Ąžuolų (280 m), Žemaičių (250 m), Draugystės (190 m), Baltijos gatvės (190 m), kažkada turėjusios asfalto dangą; III etapas: Kepyklos (370 m), S. Daukanto (340 m), Kęstaičių (180 m), Pievų (330 m), Paupio (250 m) ir Vyšnių (150 m) gatvės.
Anot A. Stankuvienės, II etape numatytas gatves asfaltuoti reikėtų ne tik dėl prastos būklės, bet ir dėl to, kad gyventojams buvo padaryta skriauda. Mat jie prieš kelerius metus rinko pinigus, savo lėšomis parengė vandentvarkos projektą, kurio realiai nebeprireikė. Taigi gatvių, kurios galutinai sugadintos įvedant vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemas, sutvarkymas būtų savotiška kompensacija už turėtus nuostolius.
III etapo gatvės niekada nebuvusios asfaltuotos, bet jos – šalia Babrungo upės. Lyjant žvyro sluoksnis nuolat išplaunamas, gruntas nešamas į upę. Taigi jas asfaltuoti būtina.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Robertas Endrikas sakė nesuprantąs, kodėl nuolat prikišama, kad Ąžuolų, Žemaičių, Draugystės ir Baltijos gatvių gyventojai turėjo nuostolių dėl vandentvarkos projekto. „Nemanipuliuokim tuo faktu. Juk jie pinigus rinko ne gatvėms remontuoti, o vandentvarkos projektui parengti. Tačiau taip jau išėjo, kad europinis vandentvarkos projektas atėjo anksčiau, o už gyventojų lėšas parengtas projektas nuėjo šuniui ant uodegos“, – kalbėjo R. Endrikas.
Komiteto pirmininkui bei kitiems nariams nepatiko ir tai, kad gatvės į etapus vėl sudėliotos kvartalais, nors aną posėdį nutarta, kad pirmenybę reikia teikti judriausioms gatvėms. Tačiau tai nesureikšminta. Mat, kaip tas gatves bedėliotum, pinigų joms asfaltuoti vis tiek nėra. „Kaip suprantu, mes čia dėl to asfaltavimo tik svajojam, o to mums niekas nedraudžia“, – sakė R. Endrikas. Na, o jei kada stebuklingai atsirastų pinigų, gatvių sąrašai būtų dar ir dar kartą peržiūrimi.
