Praėjusią savaitę į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai pirmiausia tylos minute pagerbė mirusio Plungės garbės piliečio Bronislovo Lubio atminimą. Vėliau imtasi klausimų, kurių darbotvarkėje buvo daugiau nei dvidešimt. Beje, jie „sudoroti“ per rekordiškai trumpą laiką – sprendimams priimti politikai nesugaišo nė dviejų valandų.
Prašo kone 12 milijonų
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė tarybą informavo apie paraiškas, kurias Savivaldybės administracija teikė Valstybės investicijų programai.
Savivaldybė 2012-2014 metų Valstybės investicijų programai (VIP) pateikė septynis projektus. Jiems įgyvendinti 2012 metams prašoma 11,9 mln. Lt.
Į sąrašą įtraukta: Kulių vidurinės mokyklos ir sporto salės rekonstrukcija (1 mln. Lt), Senamiesčio vidurinės mokyklos kapitalinis remontas (1 mln. Lt), „Saulės“ gimnazijos rekonstrukcija (2,05 mln. Lt); keturi tęstiniai projektai: viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcija ir M. Oginskio dvaro laikrodinės-oranžerijos restauravimas bei pritaikymas bibliotekos reikmėms (2,03 mln. Lt), Plungės kultūros centro pastato rekonstrukcija (4 mln. Lt), ligoninės pastatų renovacija (500 tūkst. Lt), Vaikų globos namų pastato kapitalinis remontas (1,39 mln. Lt).
Į sąrašą pakliuvusiems projektams įgyvendinti per 2012-2014 metus iš viso reikės apie 26 mln. Lt.
Už verslo liudijimus – tiek pat
Iki lapkričio 1-osios Savivaldybės taryba turi patvirtinti individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuoto pajamų mokesčio dydžius 2012 metams. Tai ir padaryta per posėdį spalio 27-ąją.
Užsiimantiesiems individualia veikla aktualu tai, kad mokesčiai už verslo liudijimus paliekami tokie pat, kokie buvo šiemet. 2010-aisiais jie buvo didesni, gal todėl dirbusiųjų pagal verslo liudijimus buvo mažiau. 2011 metais, mokesčius sumažinus, verslo liudijimų įsigyta daugiau. Per 2010 metus Savivaldybė iš verslo liudijimų uždirbo 251 tūkst. Lt.
Savivaldybės tarybos nariai pritarė, kad mokesčiai būtų kuo mažesni. Tada daugiau verslo liudijimų įsigyjama, daugiau žmonių dirba skaidriai, o ne slėpdami savo veiklą.
Minimalus mokestis – 120 litų (neribojant veiklos teritorijos). Tiek už verslo liudijimą mokės periodinių spaudos leidinių platintojai, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisytojai, kapaviečių prižiūrėtojai, duobkasiai ir kt. Daugiausiai – 1 500 litų – įkainotos naujų statybų statybininkų paslaugos.
Atlikusias patalpas – daugiavaikei šeimai?
UAB „Plungės sveikatos centras“ Savivaldybei pateikė prašymą nutraukti 2003 metais sudarytą patalpų, esančių Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Gegrėnų kaime, panaudos sutartį. Jose veikė „Plungės sveikatos centro“ medicinos punktas, tačiau, įstaigai atsisakius teikti medicinos paslaugas gegrėniškiams, nutarta ir patalpų panaudos sutartį nutraukti.
Savivaldybės taryba neprieštaravo, kad patalpų panaudos sutartis būtų nutraukta. Tik kai kurie politikai stebėjosi – kaip Gegrėnai liks be medicinos punkto? Tačiau diskusija šia tema neišsivystė – mat paslaugos gegrėniškiams nebeteikiamos, ir „Plungės sveikatos centras“ nesiruošia jų atnaujinti.
Kur dėti atlaisvintas patalpas? Šis klausimas svarstytas dar iki tarybos – Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdžio metu. Kadangi tos patalpos (41 kv. m) yra gyvenamosios paskirties, aptarta, kad jas būtų galima suremontuoti – Savivaldybė Gegrėnuose turėtų puikų socialinį būstą, kurio taip stokojama.
Savivaldybės tarybos posėdžio metu meras Albinas Klimas papasakojo, jog yra gavęs daugiavaikės šeimos, gyvenančios šalia buvusio medicinos punkto, prašymą leisti prisijungti patalpas prie savo buto.
Sprendimas šiuo klausimu kol kas nepriimtas, o variantų nemažai: perleisti daugiavaikei šeimai, įrengti socialinį būstą, privatizuoti ar ieškoti naujo nuomininko.
Šilumos tinklų projektus palaimino
„Plungė“ jau rašė, jog Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai aptarė UAB Plungės šilumos tinklų projektus, teikiamus Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF). Priminsime, jog bendrovė iš minėtojo fondo tikisi gauti šimtaprocentinį finansavimą Kulių vidurinės ir Nausodžio bei Žlibinų I. Končiaus pagrindinių mokyklų biokuru kūrenamiems šildymo katilams įsigyti. Kitas projektas – 5,5 mln. litų vertės katilas vadinamajai „Minijos“ katilinei. Įsigijus šį katilą, iš „Minijos“ katilinės jau būtų galima ne tik miesto centrą, vadinamąjį kareivinių miestelį, bet jau ir visą Stoties gatvės rajoną apšildyti. Tiesa, šį projektą LAAIF finansuotų tik 50 proc.
Šį klausimą svarstė ir Savivaldybės taryba. Nors politikai abiem projektams pritarė, kilo klausimų, kodėl, net ir įsigijus biokuru kūrenamą „Minijos“ katilinę, nepinga šiluma, kodėl brangiai mokama už biokurą, kodėl už katilą planuojama mokėti 5,5 mln. Lt, nors tikrai galima rasti ir gerokai pigiau.
Posėdyje dalyvavęs Plungės šilumos tinklų generalinis direktorius Petras Piekus skundėsi biokuro gamintojais. Anot jo, skelbiamuose konkursuose paprastai dalyvauja tik vienas ar du biokuro tiekėjai. Kadangi konkurencijos kaip ir nėra, tiekėjai pakelia kainą. O jei konkursuose dalyvautų daugiau įmonių, biokuras automatiškai atpigtų.
Tarybos narys Robertas Endrikas Plungės šilumos tinklų vadovui atsakė: „Nesiskųskite, Savivaldybės taryba jums biokuro nesuras. Patys ieškokite, kažkodėl niekada niekur nemačiau skelbimo, kad Plungės šilumos tinklai perka biokurą. Jei skelbtumėtės, gal ir rastumėt. Tai jūsų neatlikti namų darbai“.
