„Ar tikrai čia saugu vaikams žaisti?“ – tokį klausimą kelia tėvai, kai su savo atžalomis užsuka į Plungės parke esančią vaikų žaidimų aikštelę. Apie situaciją vaikų laisvalaikio erdvėje, įsikūrusioje vienoje gražiausių mūsų miesto vietų, prieš kurį laiką rašėme. Straipsnyje „Vaikų žaidimų aikštelė: mėgstama, bet… nemylima“ nagrinėjome šią visuomenei aktualią problemą, tačiau panašu, kad aikštelės būklė tik prastėja, o kalboms, kad reikia imtis tvarkymo darbų, dar neatėjo metas virsti tikrove. Kol kas nematyti ženklų, kad kas keistųsi. Priešingai, aikštelės įrenginių būklė tokia, kad kelia realią grėsmę čia dūkstantiems vaikams.
Vasara atžingsniuoja sparčiais žingsniais, oras jau šiandien tai liudija, taigi laiką leisti smagiai žaidžiant vaikų žaidimų aikštelėse mažiesiems labai norisi, sunku juos sulaikyti namuose. Sekmadienį parke netoli Plungės viešosios bibliotekos ir Babrungo slėnio esančioje vaikų žaidimų aikštelėje jų taip pat netrūko. Buvo ir mažesnių, lydimų tėvų, ir kiek ūgtelėjusių, kurie ir patys žino kelią iki mėgstamos parko vietos.
Tačiau išvydęs aikštelę dažnas tėvas išpučia akis, o skrupulingesnės mamos ima raginti greičiau savo mažylius eiti vietos žaidimams ieškoti kitur – šioje aikštelėje nėra saugu! Rankas ir kojas galintys sužeisti atsikišę karstyklių ir lipynių varžtai, supuvusios konstrukcijos, sulūžęs sūpynių arkliukas, pakrypusi pavėsinė… Bet didžiausią nerimą kelia vieno iš čia buvusio sukimosi įrenginio likučiai. Šiandien dalis jo metalinių konstrukcijų yra numesta prie pavėsinės, dalis dar likę ir jie pavojingai kyšo tarsi kažko… laukdami. Aštraus metalo įrenginio likučiai kelia mamoms siaubą. Juk aplink bėgioja vaikai. Žaidžiant galima netyčia susistumdyti ar neapsižiūrėjus ir pačiam parkristi bėgant per smėlį. Kas atsakys, jei koks vaikas užgrius ant nulaužtų strypų?
„Vienų vaikų tikrai neleidžiu – pavojinga. Anksčiau mėgdavo suktis ten su tuo įrenginiu ir dažniau čia užsukdavome. Dabar vaikai labiau ūgtelėję, be to, pats aikštelės vaizdas jau nebe itin patrauklus – neprižiūrėta“, – kalbėjo viena aikštelėje sutikta mama, kuri tuoj suskubo drausminti savo vaiką, pastebėjusi, kad jis sumąstė apžiūrėti būtent tą sulūžusį pavojingąjį įrenginį. Vaikai – smalsūs.
Mama apgailestavo, kad žaidimų aikštelė yra taip niokojama. Akivaizdu, kad įrenginius ženklina ne tik laikas, bet ir žmogaus ranka.
Apmaudu, kad žaidimų aikštelė taip nesaugoma, netausojami mažiesiems parko lankytojams skirti laisvalaikio įrenginiai. Jokia paslaptis, kad ši vieta yra tapusi jaunų žmonių traukos centru. Parko lankytojai neretai pastebi, kad ant patiems mažiausiems skirtų karstyklių ir sūpynių ropščiasi paaugliai. Tad nieko keisto, kad įrenginiai sulūžta, o pikti visuomenės žvilgsniai dėl to yra nutaikyti į nedrausmingą Plungės jaunimą.
Nesunku atspėti, kad ir mūsų minimas sulaužytas sukimosi įrenginys „nusipelnė“ energijos neturinčio kur išlieti žmogaus ar žmonių dėmesio.
„Vaizdo kameros lyg ir yra, bet turbūt vėl niekas nebus nubaustas“, – svarstė pakalbintoji mama.
Ši vaikų žaidimų aikštelė atidaryta 2014 metų rugsėjį. Ji čia buvo suprojektuota, kai dar 2006-aisiais pradėti Plungės parko atnaujinimo darbai.
Parko žaidimų aikštelės priežiūra patikėta Žemaičių dailės muziejui. Pirmadienio rytą kalbintas muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas neslėpė, kad ši aikštelė yra turbūt pats didžiausias jų galvos skausmas ir karštasis taškas. Ją stengiamasi tvarkyti pagal išgales: prižiūrimi takeliai, smėlis, įrenginiai nudažomi, kaip tik netrukus planuojami tokie darbai. „Nuvalėme didžiąją dalį ant įrenginių prirašytų keiksmažodžių. Tą vieną visiškai sulūžusį įrenginį išmontuosime“, – pabrėžė direktorius.
A. Bakanauskas pridūrė, jog visi šios aikštelės priežiūros darbai yra atliekami iš muziejaus lėšų, o jų, aišku, įstaigai trūksta. „Fondų, iš kurių būtų galima tikėtis gauti finansavimą detalesniam remontui, nepavyko kol kas rasti. Greičiausiai be pagalbos iš šalies neapsieisime. Formuojant kitų metų biudžetą reikės kreiptis į Savivaldybę. Gal atsirastų ir verslininkų, norinčių prisidėti prie šios problemos sprendimo?“ – kalbėjo muziejaus direktorius.
