Gegužės 20 dieną Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko neeilinis Žemaičių kultūros draugijos X suvažiavimas. Iš visos Lietuvos į Žemaitijos sostinę susirinkę draugijos nariai priėmė naujus įstatus, patvirtino Žemaičių kultūros draugijos heraldiką ir iškilmingai Katedros aikštėje atidengė pirmą Lietuvoje skulptūrinį Žemaitijos herbą.
Pagrindinis siekis – žemaičių kalbos įteisinimas
Neeilinio Žemaičių kultūros draugijos X suvažiavimo dalyvius sveikino Seimo narė, laikinosios žemaičių parlamentinės grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. „Vos prieš metus šioje salėje vyko IX Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas. Mano širdis džiaugiasi, kad tiek klausimai, kurie buvo aptarti, tiek visi svarbūs darbai jau yra pradėti įgyvendinti, – kalbėjo Seimo narė. – Man didžiulė garbė yra vadovauti Seime Laikinajai Žemaičių grupei. Dabar turime 26 narius. Ir mūsų tikslas – propaguoti žemaičių kultūrą, istoriją ir tautinį identitetą.“
- Šalaševičiūtė pabrėžė, jog laikinoji žemaičių parlamentinė grupė glaudžiai bendradarbiauja su Žemaičių kultūros draugija ir šiandien kaip pagrindinę užduotį kelia žemaičių kalbos įforminimo, kalbos gyvasties puoselėjimo bei žemaičių kalbos ir tradicijų perdavimo jaunajai kartai klausimus.
Kalbėdama apie būsimus tikslus, Seimo narė užsiminė apie žemaitiškų pavardžių Lietuvos Respublikos pasuose rašymo galimybes: „Kodėl lenkai gali rašyti savo pavardes lenkiškai, o žemaičiai – ne? Šį klausimą pradėsime taip pat judinti“, – retoriškai klausė parlamentarė ir sulaukė gausių neeilinio suvažiavimo dalyvių ovacijų.
Taip pat sveikinimo žodį Žemaičių kultūros draugijos nariams tarė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Rajono vadovas paragino neskubėti palikti Telšių pasibaigus suvažiavimui, bet pasivaikščioti ir pasigrožėti nuostabia Žemaitijos sostine.
„Šiandien kartu su laikinąja žemaičių parlamentine grupe siekiame įteisinti žemaičių kalbą, – apie pagrindinius darbus kalbėjo Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Algirdas Žebrauskas. – Europos Sąjungoje veikia net kelios chartijos ir konvencijos (Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija, Kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo konvencija ir pan.), kurios rodo, kad Europa seniai galvoja apie europietį, turintį savo šaknis.“
Pasak A. Žebrausko, Žemaičių kultūros draugijos ir Laikinosios Žemaičių grupės laukia sudėtingi nuolatinių pastangų reikalaujantys uždaviniai. „Daugeliui įdiegta, kad Lietuva yra lygi teritorija be istorinių žemių, – dėstė Žemaičių kultūros draugijos prezidentas. – Mūsų tikslas – gyventi Lietuvoje, kuri saugo tikrą valstybės istoriją, neniveliuoja kultūrinių-istorinių skirtumų ir brangina dualistinės valstybės prigimtį (lietuviai ir žemaičiai). Tvirtiname, kad mes esame įvairūs, kad turime savo išskirtinumą. Ir kai manęs klausia, kam ta įvairovė yra reikalinga, atsakau: pabandykite tik iš vandens išvirti sriubą.“
Po sveikinimo žodžių ir prakalbų Žemaičių kultūros draugijos nariai kibo į darbą: priimti nauji draugijos įstatai, patvirtinta Žemaičių kultūros draugijos heraldika (vėliava, ženklas bei antspaudas), aptartas atnaujintas žemaičio pasas, jo naudojimas, specialių spaudų pase naudojimas ir kaina.
Atidengtas skulptūrinis Žemaitijos herbas
Neeilinio Žemaičių kultūros draugijos X suvažiavimo metu Katedros aikštėje virš 23 varpų kariljono iškilmingai atidengtas pirmas Lietuvoje skulptūrinis Žemaitijos herbas (idėjos autorius prof. Algirdas Žebrauskas, skulptorius Martynas Gaubas).
„Esate liudininkai to, kiek daug gali padaryti meilė savo kraštui, savo papročiams, savo kalbai, – iškilmingos ceremonijos metu į susirinkusius Žemaičių kultūros draugijos narius, telšiškius ir miesto svečius kreipėsi A. Žebrauskas. – Kiek daug galima padaryti, kai ta idėja – Žemaitija – gerąja prasme serga daug žmonių. Telšiai šiandien pasipuoš vienu iš daugybės meno kūrinių, kurie Žemaitijos sostinėje atsirado per daugiau nei 30 metų. Visus tuos metus bandėme nuosekliai papasakoti unikalaus istorinio Europos krašto – Žemaičių žemės – istoriją.“
Anot Žemaičių kultūros draugijos prezidento, pirmas Lietuvoje skulptūrinis Žemaitijos herbas tarsi karūna papuoš 23 varpų kariljoną, kurio skambesys kas valandą primena žmonėms gebėjimą dalytis, skleisti nepaprastai svarbią žemaičių tapatybės išsaugojimo idėją. „Matome, kad susitelkimas gali ne tik idėją paremti, bet ir leisti ją įgyvendinti. Tikiuosi, kad šimtmečiais ši vieta visiems žemaičiams bus brangi: skambės kariljono, kurį puoš pirmas Lietuvoje skulptūrinis Žemaitijos herbas, muzika“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Ir nors pats skulptorius M. Gaubas ceremonijoje dalyvauti negalėjo (jam gimė sūnus), tačiau prašė šventės svečiams perduoti, jog „turėti Žemaitijos sostinėje savo darbą – tai tas pats, kaip turėti vaiką“.
Iškilmingos ceremonijos metu Žemaičių kultūros draugijos prezidentas dėkojo rėmėjams, su kurių parama Telšiai pasipuošė pirmuoju Lietuvoje skulptūriniu Žemaitijos herbu.
Tikra, tvirta žemaitiška padėka už paramą sukuriant Žemaitijos herbą skirta Stefanijai ir Vasilijui Achunovams, Arūnui Andrijauskui, Jūratei ir Kęstučiui Beržiniams, Vandai ir Vilmantui Bučiams, Daivai ir Jonui Glodeniams, Elenai ir Stanislovui Jurkams, Valdui Knystautui, Rimai ir Vidui Kolesinskiams, Telšių LIONS klubui, Rūtai ir Sigitui Paulauskams, Džeraldai ir Juliui Šakiams, Alinai ir Juozui Valužiams, Jūratei ir Pranui Varkojams, Svetlanai ir Algimantui Ubartams bei Jūratei ir Romualdui Žadeikoms.
„Tegul kiekvienas, Katedros aikštėje Žemaitijos sostinėje išgirdęs Žemaitijos kariljono varpų skambesį, neabejoja – Žemaitijoje gyvena stiprios dvasios, savo žemę mylintys žmonės, saugantys garbingą Žemaitijos istoriją ir savo kalbą. Tegul kiekvienas Žemaitijos herbu karūnuoto kariljono varpų garsas visiems liudija Jūsų prasmingą Tėvynės klestėjimo dovaną“, – žemaičių vardu rėmėjams dėkojo Žemaičių kultūros draugijos prezidentas, skulptūrinio Žemaitijos herbo sumanytojas ir organizatorius prof. A. Žebrauskas.
