Praėjusią savaitę į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai ilgiausiai diskutavo apie renovuojamus lopšelių-darželių pastatus. Nors Europos Sąjunga jiems atnaujinti skiria milijonus, tačiau vis išlenda darbukų, už kuriuos tenka mokėti Savivaldybei. O sumos solidžios – šimtatūkstantinės.
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė komitetą informavo, kad, renovuojant lopšelį-darželį „Pasaka“, atsirado nemažai finansuoti netinkamų darbų, už kuriuos sumokėti turi… Savivaldybė. Kadangi pastaroji neturtinga, finansuoti teks iš paskolos lėšų.
Europos Sąjunga lėšų skiria tik tiems darbams, kurie susiję su pastato energetinių savybių pagerinimu, o už visa kita reikia susimokėti patiems. Pavyzdžiui, jeigu keičiama elektros instaliacija, tai už laidą iki elektros lemputės sumoka Europos Sąjunga, o už laidą iki kištukinio lizdo jau nebemoka – tai nesusiję su energetinių savybių pagerinimu. O keičiant susidėvėjusią ir pavojingą elektros instaliaciją, ir laidą iki kištukinio lizdo būtina pakeisti.
Taigi „Pasakoje“ Europos Sąjungos nefinansuojamų darbų atsirado net už… 400 tūkst. Lt. Išgirdę tokią sumą, komiteto nariai pasipiktino: „Renovacija jau baigta, o jūs ateinat pinigų prašyti. Ar dabar laikas?“ – į Ž. Bieliauskienę kreipėsi komiteto pirmininkas Robertas Endrikas. Jis sakė nesuprantąs, kodėl dėl lėšų nesikreipta iš anksto, negi nebuvo numatyta, ką Europos Sąjunga finansuos, o ko – ne.
Ž. Bieliauskienės teigimu, iš anksto buvo žinoma, kad Savivaldybei reikės prisidėti prie šio projekto. Ir dalis lėšų šiam reikalui buvo numatyta, tačiau, vykdant projektą, dar pritrūko apie 120 tūkst. Lt. Taigi dabar reikalinga būtent tokia suma – atsiskaityti už darbus, kurie nebuvo numatyti projekte. O kokie tie darbai? Pavyzdžiui, lietvamzdžių sumontavimas, stogo apsauginės tvorelės įrengimas ir kt.
Komiteto nariai piktinosi ir abejojo toliau: „Kaip konkursą galėjo laimėti projektas, kuriame nenumatytos tokios svarbios detalės kaip lietvamzdžiai?“, „Gal rangovas specialiai tų lietvamzdžių neprojektavo – tuomet projektas pigesnis ir didesnė galimybė laimėti konkursą?“
Ž. Bieliauskienė neneigė, kad projekte buvo privelta daug klaidų ir kad didelė dalis atsakomybės tenka rangovui – UAB „Palska“. Skyriaus vedėjos nuomone, būtent „Palska“ dalį tų klaidų ir turėtų ištaisyti – už savo lėšas. „Bet Savivaldybės administracija sutiko susitaikyti su tom klaidom. Ar ne taip, mere?“ – į merą Albiną Klimą kreipėsi Ž. Bieliauskienė.
Priekaištų kliuvo ir Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus specialistams: kodėl taip atsainiai žiūri į darbus, kodėl nepatikrina, kas projektuose numatyta, o kas ne, kodėl nepakontroliuoja rangovų? Anot R. Endriko, tos darželių renovacijos – su aliuzija į Valdovų rūmus. Esą įžengia kokia firma ir daro, ką nori, – kas numatyta ir kas nenumatyta, o Savivaldybė nieko nežino, tik pinigus moka.
Nutarta dar kartą peržiūrėti, už ką Savivaldybės prašoma susimokėti, ir griežtai atskirti rangovo klaidas. Jų, komiteto narių nuomone, Savivaldybė neturėtų finansuoti.
Nemenkos sumos prireikė ir lopšelio-darželio „Nykštukas“ renovacijai – 450 tūkst. Lt. Anot šį projektą pristačiusios Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistės Jūratės Garčinskaitės, tame objekte jokių klaidų neprivelta. Tik norima tuo pačiu ypu ne tik energetines pastato savybes, bet ir estetinį vaizdą pagerinti – sumontuoti pakabinamas lubas ir pakeisti lauko duris, suremontuoti vandentiekio (šalto vandens) ir nuotekų sistemas, atnaujinti kompiuterinius tinklus.
Galutinį žodį dėl lėšų skyrimo lopšelių-darželių pastatams renovuoti tars taryba, tačiau komiteto nariai šį klausimą baigė su pasipiktinimo gaidele.
