Viena iš savivaldybių funkcijų – aprūpinti gyvenamuoju būstu sunkiai besiverčiančius ir gyvenamojo ploto neturinčius asmenis. Plungės rajono savivaldybės socialinių ir savivaldybės būstų fonde yra 278 būstai, 78 iš jų – savivaldybės. Apie būstus ir jų einamojo remonto darbus kalbėta Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose, apie socialinio būsto plėtrą užsiminta ir per patį tarybos posėdį. Įdomu tai, jog turima planų socialinius būstus įrengti viename iš Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabučių.
Problemos dėl socialinių būstų
Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Žilienė Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje priminė, kad savivaldybės ir socialinius būstus administruoja savivaldybės įmonė „Plungės būstas“. Nuo 2021 m. savivaldybės būstų mažėja. Priežastis – keičiamos nuomos sąlygos ir savivaldybės būstas virsta socialiniu būstu arba nuomininkai juos išsiperka. Socialinio būsto plėtra 2021 m. nebuvo vykdoma, 2022 m. iš fizinių asmenų buvo išnuomoti 2 butai ir pernuomoti kaip socialiniai būstai sudarant penkerių metų sutartis. Taip pat pernai buvusioje Nausodžio mokykloje Varkaliuose buvo įrengti 8 nauji socialiniai būstai. Nuo 2021 m. iki šių metų gegužės 31 d. laukiančiųjų socialinio būsto eilė išaugo nuo 130 iki 169.
Kaip ir minėta, „Plungės būstas“ administruoja 278 savivaldybės ir socialinius būstus, 30 iš jų yra kaimo seniūnijose. Kaip sakė „Plungės būsto“ specialistė Eimantė Vaičiūtė, kiekvienais metais vykdomi šių būstų patikrinimai. Vieni patikrinimai atliekami informavus nuomininką ir iš anksto suderinus su juo tikslų laiką ir datą. Kiti – gavus skundą ar pranešimą apie galimus sutarties sąlygų pažeidimus.
Kai vyksta planinis patikrinimas, prieš išvykdami į vietą darbuotojai patikrina, ar nuomininkas moka nuomos, komunalinius mokesčius. Atvykus apžiūrimas butas, surašomas apžiūros aktas. Jei būsto būklė yra pablogėjusi, nuomininkas gauna įspėjimą, kad butą turi suremontuoti savo lėšomis. taip pat atkreipiamas dėmesys, ar būstas naudojamas pagal paskirtį, fiksuojami bute esantys žmonės, primenamos nuomos sąlygos.
Neplaniniai patikrinimai vykdomi gavus pranešimą, kad būste keliamas triukšmas, girtaujama, renkasi pašaliniai asmenys. Užfiksavus pažeidimus nuomininkui siunčiamas įspėjimas, kad pasikartojus tokiems atvejams bus kreipiamasi į Savivaldybės administraciją su siūlymu nutraukti sutartį ir iškeldinti nuomininką iš gyvenamosios patalpos.
Neplanuotai tikrintojai gali atvykti ir kai kyla įtarimų, kad būste gyvena pašaliniai asmenys, kurie nėra įtraukti į nuomos sutartį arba būstas pernuomojamas. Pasak E. Vaičiūtės, tokius patikrinimus yra tekę daryti ir 23 val. vakare, ir 6 val. ryte. Pasitvirtinus informacijai nuomininkas iš būsto iškeldinamas. Neplaniniai patikrinimai vykdomi ir tada, kai nuomininkai nereaguoja į skambučius ar siunčiamus raginimus, priminimus sumokėti nuomos mokestį.
Kaip minėjo pranešėja, praėjusiais metais buvo atlaisvinta 18 savivaldybės būstų: 9 – nuomininkų prašymu,4 – gavus socialinį būstą, 2 – iškeldinus teismo sprendimu, 1 – viršijus pajamas, 2 – mirus gyventojams. Šiais metais jau atlaisvinta 14 savivaldybės būstų.
Didžiausios problemos perimant perduodamą būstą įmonei kyla dėl to, kad sudėtinga komunikuoti su nuomininkais. „Sutariame tikslų laiką ir datą, o atvykus nuomininko nebūna. Paskambinus jis pasako, jog paliko butą atrakintą su raktais duryse, arba raktus palieka kaimynams ir pridavime net nedalyvauja“, – pasakojo įmonės atstovė. Taip pat dažnai nuomininkai visiškai neatlaisvina butų – palieka baldus, asmeninius daiktus ir pan.
Kaip žinome, atlaisvintus būstus „Plungės būstui“ tenka remontuoti. Tai daroma iš surinktų nuomos mokesčio lėšų. Praėjusiais metais buvo surinkta 190 000 eurų.
Kalbėdama apie socialinius būstus kaimo seniūnijose įmonės atstovė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose būstuose daug metų nebuvo atliekamas remontas, to nedarė ir būsto nuomininkai, kai kurie iš nuomininkų gyvena be patogumų, neturi vandens ir nuotekų šalinimo sistemų.
Komiteto pirmininko pavaduotojui Rimantui Petkui pasiteiravus apie socialinių būstų plėtrą, Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė sakė, jog šiuo metu ji pristabdyta, nes Plungės rajonas per regioninės plėtros priemonę planuoja daryti žingsnius, kad perimtų valstybės turtą – Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutį – savo žinion, jį rekonstruotų ir pritaikytų socialiniam būstui.
Laukia diskusijos
Apie šią galimybę plačiau per Savivaldybės tarybos posėdį kalbėjo meras Audrius Klišonis, kai sulaukė paklausimo minėtąja tema iš tarybos nario Adomo Zamulskio. Pastarasis stebėjosi – juk ankstesni planai buvo kitokie – naujo socialinio būsto statybos.
Meras patvirtino, kad išties per regioninės plėtros priemonę ketinta pradėti naujo socialinio būto statybas Plungėje, Sausdravo gatvėje. Naujame name turėtų būti įrengti 12 kambarių. Projekto vertė – apie 1,7 mln. eurų. Tačiau panašu, kad pirminis sumanymas gali keistis. Kaip minėta, svarstoma kita galimybė – socialiniu būstu paversti vieną Plungės technologijų ir verslo mokyklai priklausančių bendrabučių. Tiesa, mokymo įstaiga nėra pavaldi Plungės rajono savivaldybei.
„Galima kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad gautume Vyriausybės nutarimą dėl to namo perdavimo Savivaldybei ir pritarimo jį paversti socialiniu būstu“, – aiškino A. Klišonis.
Bendrabutyje yra 70–80 vadinamųjų boksų, tad pritaikius šį pastatą socialiniam būstui išeitų įrengti 70–80 dviviečių butų. Tai būtų maždaug 5 kartus daugiau butų, nei jų atsirastų pastačius naują daugiabutį. „Aišku, Savivaldybės prisidėjimas tuomet būtų didesnis, tačiau greičiau išspręstume socialinio būsto klausimą. Šiuo metu laukiančiųjų eilėje yra bene 173 asmenys. Įrengę socialinius būstus bendrabutyje, tą eilę galėtume sumažinti trečdaliu“, – kalbėjo rajono vadovas.
A. Klišonis taip pat akcentavo, jog pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemato poreikio tvarkyti mokyklos bendrabutį. Ir tai, pasak mero, gali privesti prie to, kad Plungėje netrukus turėsime dar vieną pastatą vaiduoklį. Perėmus mokyklai nebereikalingą daugiabutį, pastatas būtų renovuotas ir tokiu būdu toliau būtų naudingas ir reikalingas.
Kol kas šie planai – dar tik svarstymai, diskusijos su jau konkretesniais pasiūlymais prasidės artimiausiuose Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose.
O ką apie tai mano Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas? „Plungei“ jis minėjo, jog tokie planai – dar tik svarstymų ir diskusijų lygio. Bet kokiu atveju jokie sprendimai nebus priimti neišklausius pačios mokyklos bendruomenės, mokyklos tarybos nuomonės. Kaip kalbėjo A. Misiūnas, būtina įvertinti ir kokią naudą iš to gaus pati mokykla: gal bus susitarta dėl galimybės paremontuoti kitą mokyklos bendrabutį?
A. Misiūno teigimu, bendrabutis, kuris yra atsidūręs dėmesio centre, šią žiemą, taupant lėšas, nebuvo šildomas, mokinių čia nebeapsistoja. „Kaip bebūtų, vienokių ar kitokių sprendimų dėl jo reikia“, – pažymėjo direktorius.
