
Ketvirtadienį į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai daugiausiai dėmesio ir laiko skyrė dviejų miesto lopšelių-darželių – „Pasakos“ ir „Nykštuko“ – renovacijos darbų finansavimui. Gvildenant renovacijos klausimus, paaiškėjo įdomių dalykų. Vienas iš tokių – „Pasakos“ pastato atnaujinimo konkursą laimėjusi UAB „Palska“ iš Europos Sąjungos pražiopsojo ar tyčia „numuilino“ 97 tūkstančius litų, o dabar šios sumos prašoma iš skurdaus Savivaldybės biudžeto.
Meras – į Briuselį
Plungės rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Jurčius tarybą informavo, kad iš Europos Parlamento gautas kvietimas gruodžio 1-2 dienomis dalyvauti konferencijoje-diskusijoje „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ Briuselyje. Beje, kvietimas adresuotas merui Albinui Klimui, o taryba turi nuspręsti – leisti jam ten vykti ar ne.
Išgirdę tokią informaciją, tarybos nariai kiek pakraipė galvas – jiems tas kvietimas priminė neseniai išgarsėjusias Seimo ir ministerijų klerkų išvykas į konferencijas ir mokymus egzotiškiausiose pasaulio šalyse. Vis dėlto pritarta – tegu važiuoja. Su sąlyga – kad grįš vežinas ne filmuota medžiaga, o… lauktuvėmis. Tiesa, atsižvelgta ir į tai, kad išvyką finansuoja ES.
Lėšos iš Platelių – į Varkalius
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė tarybos prašė „palaiminti“ lėšų rokiruotę. Kalba ėjo apie du projektus – „Buvusio Platelių dvaro kluono restauravimas ir miestelio aplinkos pritaikymas bendruomenės poreikiams“ ir „Varkalių kaimo bendruomenės infrastruktūros gerinimas“.
Pasak Ž. Piepalienės, jau dabar aišku, jog nuo Platelių projekto lėšų atliks, o Varkalių infrastruktūrai jų pritrūks. Todėl ir prašyta leidimo 151 tūkst. Lt iš Platelių perkelti į Varkalius. Žinoma, galima apsieiti ir be Europos Sąjungos lėšų rokiruotės, bet tuomet, norint užbaigti projektą Varkaliuose, Savivaldybei teks pakratyti savo biudžetą. Taryba pritarė – tegu lėšos keliauja į Varkalius.
Žioplumas ar suktumas?
Kaip jau minėjome, taryba ilgiausiai diskutavo apie lopšelių-darželių pastatų renovaciją. Dėl šios problemos daug ginčų kilo ir komitetų posėdžių metu – klausimą svarstė Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetai.
Pirmiausia svarstyta – skirti ar ne 132 tūkstančius litų lopšelio-darželio „Pasaka“ renovacijai, kurią atliko UAB „Palska“. Šis objektas jau užbaigtas, atiduotas eksploatuoti, o minėtąją sumą Savivaldybė lyg ir skolinga rangovui – „Palskai“.
Kaip tarybą informavo Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, įgyvendinant projektus, visuomet išlenda darbų, kurių Europos Sąjunga nefinansuoja. Tačiau šiuo atveju „Palska“ į projektą neįtraukė net tokių darbų, kuriuos ES būtų finansavusi, jei tik jie būtų pateikti sąmatoje. Langams ir durims pakeisti „Palska“ pritrūko 9 tūkst. Lt, fasado cokoliams sutvarkyti – 45 tūkst. Lt, stogui – 9 tūkst. Lt ir t. t. Bendra suma, kurią buvo galima gauti iš ES, – 97 tūkst. Lt, tačiau sąmatoje jų nebuvo, todėl dabar reikia mokėti Savivaldybei.
Kodėl? Vienų nuomone, rangovas tiesiog neapsižiūrėjo, apsižioplino – nepaskaičiavo, kiek pastate langų, durų, kiek atsieis stogo remontas ir pan. Kiti mano, kad „Palska“ tyčia kai kuriuos darbus „numuilino“ – jei kažko neįrašysi į sąmatą, ji bus mažesnė, o tada didesnė tikimybė laimėti konkursą.
„Kaip ten bebūtų – žioplumas ar sukčiavimas, tai nėra remiamos veiklos ir mes neturėtume jų finansuoti“, – sakė Savivaldybės tarybos narė Elvyra Valerija Lapukienė. Roberto Endriko nuomone, šioje situacijoje reikėtų smerkti ne tik rangovą, bet ir Savivaldybės administraciją – kad nekontroliuojami viešieji pirkimai, netikrinami techniniai projektai, kad niekas už tai nesiima asmeninės atsakomybės. „Vis kartojam – ydinga praktika, bet už jos juk stovi atsakingi asmenys, specialistai“, – sakė Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas R. Endrikas.
Pastarajam pritarė ir Vytautas Jonutis: „Prie statybų einam pagreitintu būdu, kuris kai kam leidžia net piktnaudžiauti. Aš čia įžvelgiu sistemingas Savivaldybės administracijos klaidas“. Lėšų skyrimas atidėtas, klausimą dar sykį narplios komitetai.
„Nykštukui“ duos
Lopšeliui-darželiui „Nykštukas“ prašyta 250 tūkst. Lt. Nors vieniems atrodė, kad situacija analogiška „Pasakai“, klausimą pristačiusi Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Jūratė Garčinskaitė tikino, jog tai – kas kita.
Jai pritarė ir R. Endrikas: „Jokių analogijų nėra. Skirtumas tas, kad „Pasakoje“ darbai jau baigti ir mūsų prašoma sumokėti už rangovo klaidas, o „Nykštuke“ dar niekas nedaryta – jei skirsime lėšų, darbai bus atliekami, jei ne – liks neremontuotas. Žodžiu, pusiau skustas, pusiau luptas“.
Nutarta lėšų duoti ir lopšelį-darželį vaikams atiduoti, kaip priklauso, suremontuotą iki galo. Be to, dabar, kai jame nėra vaikų, atlikti darbus patogu, vėliau, sugužėjus mažiesiems, prie jų grįžti būtų sudėtinga.
Iniciatyva palaiminta
Taryba neprieštaravo, kad būtų rengiamas 2,4 ir 0,4 hektaro plotų žemės sklypų, esančių laisvame valstybiniame žemės fonde tarp Babrungo upės ir S. Nėries gatvės bei tarp Babrungo upės ir Dariaus ir Girėno gatvės, detalusis planas.
Ši teritorija, esanti kitoje Babrungo upės pusėje, ties kriokliu, netrukus turėtų virsti puikia poilsio vieta. Kadangi sklypai valdiški, detalųjį planą rengti imasi Savivaldybė. Tačiau sutvarkyti jį už savo lėšas ketina plungiškis verslininkas Egidijus Rapalis.
Pasak tarybos narių, tokią šaunią iniciatyvą reikia palaikyti, juolab kad poilsiavietė būsianti prieinama visiems plungiškiams. O ar verslininkas kada nors nepareikš noro tuos sklypus įsigyti? Pasak Savivaldybės administracijos atstovų, tokios galimybės jis neturėsiąs.
Apie poliklinikos pastatą
Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Raimondas Doviltis su kolegomis politikais pasidalijo planais, kaip panaudoti tuščią likusį poliklinikos pastatą. Vieną jo aukštą norima atiduoti ligoninei, kitus du – nevyriausybinėms neįgaliųjų, sergančiųjų, pagyvenusiųjų organizacijoms.
Tiesa, prieš tai reikėtų parengti projektą ir iš kurio nors Europos Sąjungos fondo gauti lėšų pastatui atnaujinti bei pritaikyti įsikursiančiųjų poreikiams.
Pasak R. Dovilčio, šis sumanymas jau aptartas ir su ligonine, ir su Socialinės paramos bei Strateginio planavimo ir investicijų skyriais. Taigi vilčių, kad idėja gali būti įgyvendinta, yra.