Plungės rajono savivaldybė turi objektą, kuris vietos politikus remia prie gėdos stulpo dėl savo prastos būklės – tai Plungės viešoji pirtis. Ne pirmą kartą vyksta diskusijos dėl kapitalinio remonto reikalingumo, nes kosmetiniai patvarkymai nelabai gelbėja. Deja, sprendimų, kurie lemtų rimtus pokyčius, nepriimama. Apie viešąją pirtį neseniai kalbėta per Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį. Tiesa, klausimas buvo aptariamojo pobūdžio – išklausyta pirties veiklos ataskaita, kuri tik dar sykį parodė, kad situacija Plungės viešojoje pirtyje kalbant apie pastatą ir patalpas – tragiška.
Plungės viešosios pirties veiklos ataskaitą pristatė savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ vyr. inžinierė Vilija Budreckienė. Ji komitetui priminė, jog „Plungės būstas“ viešosios pirties paslaugas teikia nuo 2000-ųjų metų. Akcentuota, kad per visą pirties gyvavimo laikotarpį joje nė karto nebuvo darytas kapitalinis remontas, būdavo atliekami tik kosmetiniai patvarkymai. Natūralu, kad jie tik kurį laiką „užgesindavo“ kylančias problemas.
Plungės rajono savivaldybė iš savo biudžeto kasmet viešajai pirčiai ir viešajam tualetui išlaikyti skiria finansavimą. 2020 ir 2021 metais „atriekta“ po 40 tūkst. eurų, 2022-aisiais – 45 tūkst. eurų, bet, kaip pastebėjo pranešėja, metų pabaigoje jau trūko 10 tūkst. eurų. 2023 metams skirta 50 tūkst. Eur, iš kurių iki liepos 1 dienos panaudota 28 286 eurai. Pirties išlaikymo kaštai kyla dėl brangstančių komunalinių paslaugų, minimalaus darbo užmokesčio didėjimo ir pan. „Už pirties paslaugas 2022 metais surinkti 5 075 eurai, iki šių metų liepos 1 d. – 1 876 eurai. 2022 metais pirtyje apsilankė 3 991 lankytojas, iš kurių 3 248-iems paslaugos suteiktos nemokamai pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą. Iki šių metų liepos pirtyje sulaukta 2 496 lankytojų, 2 225-iems iš jų paslaugos teiktos nemokamai“, – statistiką pateikė V. Budreckienė.
„Plungės būsto“ vyr. inžinierė atkreipė dėmesį, jog viešoji pirtis turi atitikti higienos normas, tačiau esama situacija pirtyje tas normas vargiai pasiekia. „Vyrų ir moterų pirtyse reikalinga keisti grindų, sienų keramines plyteles, dažyti lubas, kuriose yra įsivyravęs pelėsis. Vyrų karštojoje pirtyje esančiuose mediniuose gultuose ir medinėse sienų lentynose veši grybelis, kuris pūdo visą medieną – nėra tinkamos ventiliacijos, todėl yra būtina oro apytakos funkcija, kuri reikalinga medienai apsaugoti nuo drėgmės. Paskutinįsyk gultai buvo keisti 2021 metais, tačiau ir juose jau yra grybelis, dalis gultų supuvę“, – kalbėjo V. Budreckienė. Tačiau čia – ne visos bėdos. Sulūžę durų vyriai, „supuvę“ vamzdynai, maišytuvai, vandens čiaupai, nebetinkamos eksploatuoti tiek vyrų, tiek moterų pirčių krosnys papildo sąrašą remontuotinų dalykų.
Praėjusiais metais atliktais preliminariais skaičiavimais, Plungės viešosios pirties vidaus santechnikos remonto kaina būtų apie 12 tūkst. eurų, vidaus patalpų remontas kainuotų apie 57 tūkst. eurų, vyrų ir moterų karštųjų pirčių remontas – apie 75 tūkst. eurų. „Norint, kad pirtis dirbtų ir atitiktų higienos normas, būtina moterų ir vyrų pirtyse atlikti kapitalinį remontą arba sustabdyti pirties veiklą. Opus klausimas“, – atkreipė politikų dėmesį „Plungės būsto“ darbuotoja.
Posėdyje dalyvavo pirtininkai Genadijus Glikmanas, Viktoras Vaitkus, Regina Sagatienė. Jie atkreipė dėmesį, jog išlaikyti tokią socialinę paslaugą kaip viešoji pirtis yra būtina, negana to, svarbus ir pirties adresas, dabartinė vieta I. Končiaus gatvėje – puiki, nereikėtų pirties, atradus galimybę, iškeldinti kitur. G. Glikmanas apskritai siūlė būdą, kaip iki metų galo išlaikyti viešosios pirties paslaugą: už higienos normų neatitikimą skirtą baudą Savivaldybė tegu sumoka ir iki metų galo bus ramu – žmonės galės lankytis pirtyje toliau, o reikalingam remontui pinigų ieškoti kitų metų rajono biudžete. „Gerbiami politikai, jei ir toliau norite tokie būti, neuždarykite pirties, kuri dabar yra visiems įprastoje vietoje“, – į politikus kreipėsi jis. Pirtininkai kritikavo galimybę ieškoti viešosios pirties paslaugos teikėjo nuomos pagrindu, esą privatūs nuomotojai paprastai būna sunkiai pasiekiamose vietose ir tai sukeltų žmonėms didelių nepatogumų.
Adomas Zamulskis atkreipė dėmesį, kad tokia pirtis, kokią šiandien turime, veikia antisanitarinėmis sąlygomis ir tai yra didelė nepagarba viešosios pirties paslauga besinaudojantiems žmonėms. „Raginčiau nepadaryti šio klausimo politiniu. Jei toliau teiksime žmonėms šią paslaugą, reikia ieškoti lėšų problemai išspręsti, nes tolesniam „važiavimui“ tokiomis sąlygomis aš nepritarsiu: arba padaryti gerbiantį žmogų objektą, arba uždaryti visai. Aš renkuosi pirmą variantą. Turime apsispręsti, kuria linkme eisime, ir braukti brūkšnį“, – kalbėjo Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narys.
Viešosios pirties paslaugą išlaikyti būtina – politikai sutarė, tačiau koks sprendimas bus galutinis – dar neaišku. Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio manymu, ši paslauga nebūtinai turi būti susieta su konkrečia vieta, esą verta apsvarstyti ir tokios paslaugos nuomos kainą. „Baudos sumokėti neužtenka, paslaugos teikimas turi būti užtikrintas“, – sakė rajono vadovas.
