Artėjančios Šv. Kalėdos – tai šventė, kurios prasmę šiandieninėje visuomenėje dažnai užgožia įvairios vartotojiškos tendencijos, prieššventiniai rūpesčiai dovanomis, šventinių stalų paruošimu.
Gatvės, žurnalai, laikraščiai pripildyti įvairių būsimųjų šventinių renginių reklamomis, pasiūlymais, patarimais, kaip švęsti artėjančias šventes, tačiau taip dažnai mažai ką bendro turinčiais su tikrąja Kalėdų dvasia. Juo labiau prieš Šv. Kalėdas esantis Advento laikotarpis dažnam jau nebėra tas metas, kai sustojama, nurimstama ne tik išorėje, bet ir savo vidumi, kad kuo labiau savo širdyse galėtume išgyventi Kalėdų šventės atnešamą džiaugsmą. Nedažnas sustoja tam, kad galėtų pasiruošti susitikti Dievą, ateinantį tiek į pasaulio istoriją, tiek į kiekvieno žmogaus asmeninio gyvenimo istoriją.
Kristus gimsta paprastame tvartelyje, ne ištaiginguose rūmuose. Paprastumas, neturtas ir kuklumas – Jėzaus gimimo istoriją galbūt aiškiausiai apibūdinantys bruožai. Dievas dovanoja save pasauliui gimdamas kūdikiu – mažu, bejėgiu, reikalingu ypatingo rūpesčio ir globos. Tačiau ėdžiose guli apsuptas jį mylinčių širdžių – Marijos, Juozapo…
Šv. Kalėdos – tai šeimos šventė. Šios iškilmės šviesoje suspindi šeimos pašaukimo grožis ir kilnumas. Iš čia trykšta pavyzdys šeimos vertybėms.
Taigi Dievas save dovanoja žmogui. Kiekvienam iš mūsų. Ateina, kad galėtų save visą atiduoti kitam. Ypatingai ši dovana žmogui suspindės Golgotoje. Pažvelkime į šį savęs dovanojimo aktą kaip į paliktą pavyzdį meilės, rūpesčio kitu. Kūdikėlio gimimo šventėje mes galime pamatyti, jog svarbiausia dovana artimam žmogui esame mes patys. Ir dar didesne ja tampame, kai leidžiamės, jog per mus į kitų žmonių gyvenimus taip pat ateitų džiaugsmas, tikėjimas, viltis.
Niekas labiau nenudžiugins jūsų artimųjų, nei jūsų nuoširdumas, šiltas, gražus žodis, parodyta meilė. Praleiskite daugiau laiko vieni kitų artumoje, ko taip mažai lieka kasdienybėje šiandien. Pabūkite su tais, kuriuos apleidote, galbūt užmiršote. Tik tada šalia dvasinių dovanų prasmės įgyja ir materialiosios.
Tik pažvelkite ir pamatysite, o toli tikrai neteks ieškoti, kiek žmonių dažnai neturi nė ko pasidėti ant šventinio stalo. Kiek šeimų yra, kurios vargsta, kenčia nepriteklių ar kamuojamos kitų negandų. Nepamirškime šių žmonių. Pasirūpinkime, kad ir jų – vienišų senelių, skurstančių šeimų, jose augančių vaikų – šventės būtų bent kiek džiugesnės. Šitokios dovanos turi prasmę. Jos liudiją tikėjimą ir žmogiškumą.
Brangūs parapijiečiai, norėčiau jus paraginti neužmiršti svarbiausio Kalėdų dienos momento! Paruoškime savo širdis Kūdikėlio Jėzaus atėjimui malda ir išpažintimi, kol dar yra laiko pasiruošti, dalyvaukime šventosiose Mišiose, Komunijoje susivienykime su Gimusiuoju.
Šv. Kalėdos – tai šventė, kai žmogaus dvasioje įžiebiama gyva viltis, suspindi žmogaus egzistencijos prasmė ir tikslas. Tad nelikime abejingi per meilę, švelnumą, gerumą pas žmogų ateinančiam Dievui. Tokia yra tikroji Kalėdų šventės dvasia.
Džiugių ateinančių švenčių ir palaimingų Naujųjų!