Sausio 12-13 dienomis Rietave vyko didžiulės iškilmės – surengta 1952 metais žuvusių partizanų palaikų perlaidojimo ceremonija. Ketvirtadienį karstai su žuvusiųjų palaikais pargabenti iš Vilniaus ir pašarvoti Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, penktadienį vyko iškilmingos laidotuvės.
2010 metais Rietave, buvusio Oginskių dvaro teritorijoje, buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai. Jų metu atkasti žmonių kaulai, nustatyta, jog tai – penkių žmonių palaikai. Iškart manyta, kad tai gali būti pokario rezistencijos laikų aukos, partizanai.
Palaikai buvo išsiųsti į Vilnių, juos nuo 2010 metų spalio tyrė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistai. Jiems pavyko identifikuoti keturių vyrų ir vienos moters palaikus. Nustatyta, jog tai – Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai: grupės vadas Antanas Kontrimas-Parama (g. 1909 m.), Pranas Grauslys-Pavasaris (g. 1912 m.), Juozas Oželis-Dagilis (g. 1923 m.), Antanas Gedmintas-Lakštutis (g. 1931 m.) ir Ona Juškienė-Onutė (g. 1923 m.).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai, bendradarbiaudami su žuvusiųjų artimaisiais, atliko istorinius-archyvinius tyrimus. Nustatyta, kad visi šie partizanai buvo įsikūrę miške netoli Žadvainių, gyveno antžeminiame bunkeryje. 1952-ųjų sausio 23-iąją prieš šiuos penkis žmones buvo pasiųstas 400 vadinamųjų čekistų ir stribų būrys. Trys partizanai nušauti kautynių metu, likusieji du, patekę į beviltišką padėtį, nusišovė patys. Vėliau žuvusiųjų kūnai buvo atvežti į Rietavą ir užkasti buvusio Oginskių dvaro teritorijoje, šalia arklidžių.
Atlikus tyrimus ir identifikavus partizanų asmenybes, nuspręsta visiems jiems suteikti kario savanorio statusą, o palaikus perduoti artimiesiems.
Palaikų pargabenimu iš Vilniaus, šarvojimu ir laidotuvėmis rūpinosi UAB „Beinoro gedulo namai“.
Sausio 13-ąją Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Telšių vyskupas Jo Ekscelencija Jonas Boruta už žuvusiuosius aukojo Šv. mišias. Akcentuota, kad šie partizanai – Dievui ir tėvynei pasiaukoję praeities karžygiai, kurie pagaliau bus deramai palaidoti.
Bažnyčioje sakytos ir atsisveikinimo kalbos. Pirmasis pasisakė Rietavo meras Antanas Černeckis, prisiminęs trijų kartų savanorius: 1918-ųjų, pokario laikų ir 1991-ųjų metų. Seimo narys Jurgis Razma susirinkusiųjų prašė niekada nepamiršti, ką tie žmonės paaukojo. „Visada atsiminkim, už ką partizanai kovojo. Juk jie laisvę suvokė ne kaip asmeninę, o kaip laisvę kitiems, visai tautai. Atminkim ir tuos, kurie už tą pačią laisvę žuvo 1991-ųjų sausio 13-ąją“, – kalbėjo Seimo narys.
Į laidotuves buvo atvykę ir kalbėjo krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis, žuvusiųjų artimųjų vardu pasisakė Onos Juškienės-Onutės dukterėčia Vida Ringienė.
Po Šv. mišių karstai su partizanų palaikais palydėti į Rietavo kapines. Visi penki karstai nuleisti į bendrą kapo duobę. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas salvėmis. Taip už Lietuvos laisvę žuvusių keturių tautos sūnų ir vienos dukros kūnus žemė tinkamai priglaudė lygiai po 60 metų.
