Sveikatos ir grožio klinika, joje konsultuojantis malonus gydytojas, vaikų ortopedas Džeraldas Sivickas ir draugiškas reabilitacijos skyriaus personalas gerai pažįstamas daugeliui plungiškių šeimų. Kadangi sergančiųjų judamojo-atramos aparato ligomis nemažėja, su gydytoju dar kartą kalbamės apie dažniausius ortopedinius susirgimus.
Šleivapėdystė matoma vaikeliui gimus
Daugelį įgimtų ortopedinių susirgimų galima ištaisyti ar bent pakoreguoti – tai priklauso nuo patologijos sudėtingumo ir nuo laiko, kada patologija pastebėta: kuo anksčiau, tuo geresni gydymo rezultatai.
Šleivapėdystė – įgimta pėdos kaulų ir raumenų deformacija. Lietuvoje per metus šleivapėdystė nustatoma maždaug 60–80 naujagimių. Pas mus šiuo metu taikomas ne tik operacinis šleivapėdystės gydymas, bet ir amerikiečio profesoriaus I. Ponseti vardu pavadintas metodas, kurio metu vaiko pėdos ilgam sugipsuojamos, o po to dar kelerius metus jis naudoja specialius įtvarus. Tačiau kartais vis dėlto reikalinga operacija.
Kita neretai pasitaikanti kūdikių problema yra įgimtas klubo sąnario vystymosi sutrikimas – klubo sąnario displazija. Jos atveju kartais išsivysto dar sunkesnė patologija – įgimtas klubo sąnario panirimas arba netgi išnirimas. Norint apsaugoti vaiką nuo invalidumo, būtinas kuo ankstesnis patologijos nustatymas ir gydymas.
Plokščiapėdystė dažniausiai įgyjama iki septynerių metų
Kol vaikas nepradeda stovėti ir vaikščioti, jo pėda būna plokščia – tiek kaulai, tiek pėdos skliautai dar ne visiškai susiformavę. Skliautai formuojasi palaipsniui kartu su kaulais, stiprėjant raumenims bei raiščiams, ir galutinai susiformuoja apie 6-7 gyvenimo metus.
Plokščiapėdystė gali būti ir įgimta (pvz., paveldėjimas), tačiau dažniausiai ji yra įgyta, o priežastys – įvairios. Dažniausios iš jų – padidėjęs raumenų tonusas dėl gimdymo patologijos ir ankstyvas vaiko statymas, rachitas. Statyti kūdikį rekomenduojama tik nuo 7-8 gyvenimo mėnesio, kai mankštomis ir masažais koreguojamas raumenų tonusas. Dažnas ir ankstyvas vaikštynių bei šokliukų naudojimas gali paveikti neigiamai.
Išsivysčius plokščiapėdystei, jokie ortopediniai batukai ar įdėklai neištaisys plokščios pėdos. Reikia vaikui leisti daug būti basomis, bėgioti, laipioti, važinėti dviračiu, sunkesniais atvejais – padedant kineziterapeutui, pamokyti specialių pratimų. Pėdos skliautas gali keistis iki pat subrendimo.
Kita vyresnio amžiaus vaikų plokščiapėdystės priežastis – netinkama avalynė, ypač aukštakulniai paauglėms.
Paauglių rykštė – Šliaterio liga
Daug nepatogumų paaugliams sukelia Osgudo-Šliaterio (trumpiau vadinama – Šliaterio) liga. Jos priežastis nėra visai aiški.
Ligos esmė – osteochondropatija, t. y. įgimtas kaulo-kremzlės vystymosi defektas, tačiau jai atsirasti įtakos turi ir trauma. Sutrikus kaulėjimui, traumos metu galimas dalinis blauzdos kremzlės atplyšimas, o tai sukelia skausmą. Todėl ir ligos požymiai dažniausiai atsiranda po traumos ar didesnio fizinio krūvio.
Ligą galite įtarti, kai vaikas skundžiasi skausmu priekiniame blauzdos paviršiuje, žemiau kelio sąnario, kai skausmas sustiprėja bėgant, ilgiau pasivaikščiojus, ypač skauda lipant laiptais. Kartais gali būti patinęs ir skausmingas priekinis kelio paviršius.
Vaikų ortopedas diagnozę dažniausiai nustato apžiūros metu. Ji patikslinama rentgenologiškai. Liga – gerybinė, iš jos išaugama. Tačiau reikia riboti fizinį kojų krūvį. Galima naudoti specialų antkelį, ribojantį judesius kelio sąnaryje, ar elastinį tvarstį, saugoti kelį nuo šalčio. Labai efektyvios fizioterapinės procedūros: elektroforezė, UAD, elektromagnetoterapija.
Kas naujo gydant skoliozę
Šiuo metu visame pasaulyje kardinaliai pasikeitė medikų požiūris į stuburo patologijos, tai yra ydingos laikysenos, skoliozės gydymą – ypač į operacinį skoliozės gydymą.
Atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog didelę reikšmę turi gyvensenos įpročiai ir paveldimumas. Skoliozės prevencijai bei progresavimo stabdymui didžiausią reikšmę turi teisingų ilgalaikių laikysenos bei judėjimo įpročių diegimas.
Sveikos gyvensenos įpročių formavimas – tėvų pareiga
Reikia nuo mažens rūpintis vaiko sveikata, judamajam aparatui skirti ypatingą dėmesį. Konsultavimasis su šeimos gydytoju dėl vaiko vystymosi, profilaktinis kūdikio iki metų amžiaus patikrinimas pas vaikų ortopedą, kreipimasis pagalbos, pastebėjus judėjimo ar laikysenos sutrikimus, – tai kelias į sveiką judėjimo-atramos sistemą nuo pat kūdikystės.
Tėvai turėtų įsisąmoninti, jog gydytojo paskirtas mankštos, masažo kursas nepagydys, o tik pamokys vaiką pratimų, teisingos laikysenos, atpalaiduos raumenis, sumažins skausmus, jei jie yra.
Mankštintis reikia kasdien. Taisyklinga sėdėsena, eisena, tvarkinga avalynė – taip pat tėvų kontrolės rezultatas. Tada galėsime džiaugtis gražiu ir sveiku vaiku.
