Apie praėjusiais metais kilusias ir į šiuos metus persikėlusias aistras dėl Varkalių kaimo Sodo gatvės remonto, nepanaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas „Plungė“ rašė ne vieną kartą. Taip pat rašėme ir apie šiemet, iki rinkimų, Plungės rajono savivaldybės administracijos priimtą sprendimą kreiptis į teismą ir bandyti iš teismų karuselę įsukusios uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ prisiteisti lėšas, kurių nepavyko panaudoti. Abejonės dėl Savivaldybės sėkmės teisme iškilo prieš kurį laiką vykusiame Kolegijos posėdyje.
Skaitytojams priminsime, kad Sodo gatvės problemą Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė praėjusių metų spalio pabaigoje, kai Plungės rajono savivaldybės administracija teismuose įrodė, kad su darbų konkurso laimėtojo nustatymu nesutikusi „Plungės lagūna“ buvo neteisi. Žinoma, dėl užsitęsusių teisminių ginčų likus pusantro mėnesio pinigų panaudoti jau nepavyko. Iš 1 mln. 229 tūkst. 782 eurų, kurie buvo skirti kapitalo investicijoms, nepanaudota 609 tūkst. 557 eurai.
Šių metų vasarį Klaipėdos apygardos teismas priėmė Savivaldybės ieškinį. Iki rinkimų viskas buvo lyg ir aišku, tačiau rajono politinėje arenoje vietomis pasikeitė valdantieji ir opozicija, tad klausimų ir abejonių kilo. Ilgą laiką vyko suinteresuotų pusių raštų, atsiliepimų teikimas. Tiesa, pasikeitus politikos vėjams ne per seniausiai dabartinio Savivaldybės administracijos vadovo Daliaus Pečiulio klausėme, ar administracija savo pozicijos nepakeitė. „Savivaldybės administracija nuo ieškinio pateikimo teismui dienos savo reikalavimų ar pozicijos dėl ginčo objekto nėra pakeitusi“, – atsakė „Plungei“ jis.
Kaip ir minėta, Kolegijos posėdyje meras Audrius Klišonis išsakė abejones dėl sėkmės teisme. Savivaldybės vadovas apeliavo į gautą teisinę išvadą. „Pažiūrėjome į finansinę pusę. Šių metų biudžete teisinėms paslaugoms esame numatę 50 tūkst. eurų, iki birželio pabaigos panaudota 46 tūkst. eurų. Yra kai kurių niuansų, kurie piešia šios bylos perspektyvą nelabai palankią mums patiems. Kas buvote daugumoje, žinojote ar nežinojote, kad buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, bet buvęs administracijos direktorius bent manęs nebuvo informavęs“, – kalbėjo rajono vadovas.
Pasak mero, spalio 27 dieną su rangovu buvo pasirašyta visos apimties sutartis, o kitą dieną ta sutartis buvo pakeista įvardijant ženkliai mažesnę sumą, už kurią rangovas turi atlikti darbų. „Jei tai nebūtų buvę padaryta, mes, ko gero, turėtume šansus laimėti, bet kadangi pati Savivaldybė, o šiuo atveju Savivaldybės administracijos direktorius, pasirašė sutartį, ko jisai galėjo nedaryti, dabar mūsų galimybė laimėti šią bylą yra tikrai gana abejotina“, – buvo įsitikinęs A. Klišonis.
Kolegijos nariai Robertas Endrikas, Adomas Zamulskis į mero pastabas atsakė, jog tik teismas gali pasakyti, kur yra teisybė. Be to, jie abejojo, ar šio klausimo svarstymas Kolegijos posėdyje išvis turi prasmę.
„Prasmę matau. Jei gausime neigiamą atsakymą, mums reiks padengti ir anos pusės advokatų išlaidas. Kai pamačiau, kas vyksta, paprašiau advokatų kontoros išaiškinti, kokia galima eiga. Jie motyvuoja tuo, kad Kauno savivaldybė yra laimėjusi panašioje byloje, bet ten situacija buvo kitokia: buvo ne Kelių priežiūros ir plėtros programos, o europiniai pinigai. O čia kitais metais gausi tam pačiam projektui užbaigti pinigus, bet tų 600 tūkst. eurų nebegalėsi panaudoti. Biudžeto skirstymas yra išimtinė Savivaldybės tarybos teisė. Šiuo atveju buvęs administracijos direktorius savo asmeniniu parašu atsisakė dalies pinigų panaudojimo ir apie tai neinformavo tarybos“, – dėstė A. Klišonis.
Apkaltintas buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas teisintis nesiruošė ir siūlė palaukti teismo.
Teisybės dėlei turime pasakyti, jog pasižiūrėjome tą papildomą susitarimą. Jame minima, jog sudarytoje sutartyje numatyta, kad rangovas turi atlikti darbų už ne mažiau kaip 1,2 mln. eurų su PVM. Tačiau paaiškėjo, jog rangovo pasiūlyta kaina buvo 1 mln. 69 tūkst. 769,59 euro. Susitarime taip pat nurodytas terminas – nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. spalio 20 d. – kai pirkimo procedūros dėl kito rangovo buvo sustabdytos ir sutartis sudaryta vėliau, nei to pagrįstai tikėjosi užsakovas, t. y. Plungės rajono savivaldybės administracija, ir rangovas. Dar vienas papildomo susitarimo motyvas – rangovo raštas, kuriame paaiškinama, jog dėl meteorologinių sąlygų, po pirkimo procedūrų atnaujinimo pasikeitusių medžiagų pristatymo terminų bei teisinių reikalavimų, susijusių su želdynų šalinimu, darbų bus galima atlikti už 416 tūkst. 143,67 euro su PVM.
Ar tai turės įtakos teismo procesui ir jo baigčiai, pamatysime jau netrukus. Pirmasis posėdis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo numatytas kitą savaitę.