Kiekvieną rugsėjį Daubarių piliakalnių papėdėje vyksta gyvosios archeologijos renginys „Geležinė Daubarių istorija“.
Pastaruosius kelerius metus jį sudaro dvi dalys: penktadieniais – paskaitos, filmų peržiūros Mažeikių muziejuje, o šeštadieniais piliakalnių papėdėje – renginio kulminacija su geležies lydymo eksperimentu, istorinių rekonstrukcijų klubų pasirodymais, kuršių epochos maisto degustavimu ir kitomis įdomybėmis.
Vyks ketvirtą kartą
Renginio sumanytojai ir organizatoriai Inesa ir Martynas Stankai sako, kad pasiruošimas „Geležinei Daubarių istorijai“ prasideda likus metams iki šio renginio. Nors šį savaitgalį mūsų rajone vyksianti „Geležinė Daubarių istorija“ yra ketvirtoji, jau ne tik mąstoma, ką būtų galima įgyvendinti kitąmet, kai renginys bus jubiliejinis, bet ir dirbama, kad sumanymus pavyktų įgyvendinti.
Beje, M. Stankus drauge su būriu pagalbininkų pirmą kartą Mažeikių rajone gyvosios istorijos dieną surengė 2018 metais ant Gyvolių piliakalnio.
Paskui, nuo 2019 metų, tačiau ne pamečiui, renginys jau vyko Daubarių piliakalnių papėdėje.
Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Archeologinių kasinėjimų metu čia buvo rasti dviejų geležies lydymo krosnių pėdsakai. Kitaip tariant, Daubarius galima vadinti mūsų rajono metalurgijos centru.
Eksperimentų rezultatai svarbūs ir reikalingi
Daubariuose vykstantis gyvajai istorijai dedikuotas renginys iš kitų Lietuvoje organizuojamų panašaus pobūdžio renginių išsiskiria tuo, kad jo metu atliekamas geležies lydymo eksperimentas.
Jo dalyviams – istorikams, archeologams, kalviams – svarbu rasti kuo daugiau duomenų, kaip mūsų protėviai iš balų rūdos išgaudavo geležį, sužinoti kuo daugiau techninių niuansų. Juk, pavyzdžiui, rekonstruojant kokį nors ginklą, šalmą ar kitą archeologų rastą istorinę vertybę, būtų pravarti galimybė rekonstrukciją atlikti nuo pat pradžių iki pabaigos. Tai yra gebėti patiems išgauti geležį.
Šiemet geležies išgavimo eksperimento metu bus naudojama Šiaulių rajone, Kurtuvėnų apylinkėse, iškasta geležies rūda. Tai padaryti – komplikuotas reikalas, nes tikslių geologinių duomenų, kur šios rūdos rasti, nėra.
Tirta geležies rūdos sudėtis
- Stankus sakė: kalbant apie geležies išgavimo iš balų rūdos eksperimentą, šiemet nauja tai, kad kiekvienam rūdos mėginiui buvo padarytas cheminės sudėties tyrimas.
„Yra ištirti 4 mėginiai. Pačiame geriausiame mėginyje buvo beveik 60 proc. geležies rūdos. Tai labai geras rezultatas. O tai, kad tyrimai išsamūs, nuoseklūs, – mums labai svarbus dalykas.
Nes iki šiol turėdavome tik preliminarius duomenis, nežinodavome, kiek naudojamoje rūdoje yra kitų medžiagų – sieros, fosforo, silicio. O juk kiekviena medžiaga turi įtakos visam eksperimentui, jo rezultatams“, – paaiškino „Santarvės“ pašnekovas.
Pasak jo, negalima teigti, kad ankstesniais metais geležies lydymo eksperimentas nepavykdavo. Kaskart pasiekiama tam tikrų rezultatų, gaunama informacijos ateities eksperimentams.
Sulaukia pagalbininkų
Šiemet Daubariuose bus pastatytos trys geležies lydymo krosnys. Tad vienas bandomasis degimas, arba kitaip – lydymas, vyks šį vakarą ir naktį. O šeštadienį – dar du.
Skaičiuojama, kad geležies lydymo eksperimentui šiemet bus panaudota 60 kilogramų balų rūdos ir apie 200 kg medžio anglių.
„Pasikvietėme Ispanijoje šiuo metu gyvenantį metalurgą, ginklų rekonstruktorių, mokslininką Dmitrijų Andrejevą. Jis panašių geležies lydymo eksperimentų yra atlikęs ne vieną. Aišku, galima iki begalybės bandyti patiems, klysti, klupti, vėl bandyti. Bet galima ir pamatyti, sužinoti iš žmogaus, kuris jau tai yra daręs. Ir iš jo pasimokyti“, – kalbėjo M. Stankus.
Kaip ir kasmet, „Geležinėje Daubarių istorijoje“ dalyvaus ir, kaip sakoma, vienu iš pagrindinių smuikų grieš archeologas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas Gvidas Slah drauge su būriu studentų.
Prie to, kad renginys ir eksperimentas pavyktų, prisidės keli savanoriai – M. Stankaus mokiniai, gyvenantys įvairiuose Lietuvos kampeliuose.
„Faktas, kad nei tokio eksperimento, nei renginio vienas pats tikrai nepadarysi“, – talkininkų indėliu džiaugėsi kalvis.
Siekiama profesionalumo ir kokybės
- Stankienė „Santarvei“ teigė: vienas pagrindinių jos ir vyro siekių – kad „Geležinė Daubarių istorija“ nebūtų eiliniu piliakalniniu renginiu su istorinių rekonstrukcijų klubų narių kovomis.
„Iš principo mūsų renginys orientuotas į tai, kad žmonės apie Daubarius gautų profesionalių, istoriškai pagrįstų žinių. Todėl rengiame paskaitas. Turėsime tris pranešėjus. Visos temos, kuriomis jie kalbės, tarpusavyje susijusios“, – informavo „Santarvės“ pašnekovė.
Vadinamojoje „meninėje“ renginio dalyje dalyvauti kviečiami irgi tik savo sričių profesionalai, turintys jų autentišką veiklą pagrindžiančius sertifikatus. Dalyje kitų Lietuvoje organizuojamų gyvosios istorijos renginių atsisakoma profesionalių menininkų, muzikantų, amatininkų, rekonstruktorių, nes juos pakviesti – brangiai kainuojantis reikalas.
Kviečia atvykti, pamatyti, patirti, ragauti
Primename, kad „Geležinė Daubarių istorija“ prasidės šiandien, penktadienį, Mažeikių muziejuje. Nuo 13 iki 17 val. visi norintieji galės peržiūrėti multimedijų menininko Augustino Našlėno filmą „Baltų pasaulėvaizdžio ženklai“.
Nuo 14 val. žmonių, kurie domisi baltiškais papročiais, metalo išgavimu, kalvyste, laukia dar dvi paskaitos.
Šeštadienį renginys Daubarių piliakalnių papėdėje prasidės 15 val. Jo metu vyks senųjų amatų pristatymas, edukacijos, kuršiškų valgių, midaus degustacija, vikingų žaidimai, kovos, šaudymas iš lankų, ieties mėtymas, istorinės rekonstrukcijos klubų prisistatymas, archajinės muzikos koncertas ir daug kitų įdomybių.
Sigito KAZLAUSKO nuotraukos
