Antradienį vykęs Savivaldybės tarybos posėdis pradėtas nuo mažos ceremonijos – meras pasveikino ir medaliu apdovanojo plungiškę mokytoją Danutę Ardavičienę (žr. nuotr.) už knygos „Plungės švietimo istorija. Praeitis ir dabartis“ išleidimą. Dėkodama už dėmesį, mokytoja sakė turinti minčių išleisti ir antrąją knygą, į kurią turėtų sugulti kaimo mokyklų istorija.
Po šio pasveikinimo tarybos nariai kibo į darbą – jų tądien laukė 2012 metų rajono biudžeto tvirtinimas.
Dar prieš pradedant svarstyti biudžetą, Savivaldybės meras
Albinas Klimas pateikė papildomą klausimą – dėl priedų prie atlyginimų panaikinimo Savivaldybės administracijos direktorei Astai Beierle Eigirdienei ir jos pavaduotojui Česlovui Kerpauskui. Beje, tie priedai – 30 proc. direktorei ir 20 proc. jos pavaduotojui – paskirti vos prieš mėnesį. Tada direktorė sakė priedą užsidirbanti, plušėdama po darbo, per pietų pertrauką ir švenčių dienomis. Dabar ji jau pateikė prašymą papildomą uždarbį panaikinti – ir jai, ir pavaduotojui.
Paklausta, kodėl gruodį norėjo, o dabar jau atsisako priedo, A. Beierle Eigirdienė atsakė: „Tada dar atrodė, kad pinigų pakaks, o dabar, kai dėliojam biudžeto eilutes, realiai matau, kad padėtis įtempta ir pinigų priedams nėra. Dar galiu pasakyti, kad priedų negaus nė vienas Savivaldybės administracijos darbuotojas – nei valstybės tarnautojai, nei dirbantieji pagal darbo sutartis“.
Anot direktorės, norint mažinti uždarbį kitiems, pradėti reikia nuo savęs. Ji taip ir padariusi. Be to, gali būti, kad dėl lėšų stygiaus Savivaldybės darbuotojams teks ir nemokamų atostogų eiti. „Ir kaip atrodytų, jei žmonės eitų nemokamų atostogų, o aš priedą imčiau“, – sakė A. Beierle Eigirdienė.
Tarybos narys Robertas Endrikas direktorės prašymo nepalaikė: „Direktorė užsiima kažkokia saviplaka. Manau, tam įtakos turėjo per aną posėdį Audriaus Klišonio jai mesti priekaištai, bet dėl tų kelių litų, kurių ji neims, biudžetas tikrai nepapilnės“.
A. Klišonis sakė gerbiąs direktorę ir už tokį poelgį lenkiąs prieš ją galvą. Anot politiko, A. Beierle Eigirdienė parodė puikų pavyzdį, kaip ekonominiu sunkmečiu visi turėtų elgtis. Na, o kol biudžetas nepatvirtintas, A. Klišonis pasiūlė, pasekus direktorės pavyzdžiu, išmokų atsisakyti ir tarybos nariams. Mat politikai kartą per metus gauna algas už darbą komitetų ir tarybos posėdžiuose, be to, kas mėnesį jiems išmokama 150 Lt kompensacija kanceliarinėms, transporto, ryšio paslaugų išlaidoms padengti. Tai per metus sudaro apie 60 tūkst. Lt.
A. Klišonio teigimu, tarybos nariai nėra tokie vargšai, kad neišgyventų be šių išmokų, o atlikusią 60 tūkst. Lt sumą jis siūlė lygiomis dalimis paskirstyti jaunimo, kultūros ir sporto programoms. Dalis tarybos narių siūlymui pritarė, tačiau dauguma mindžikavo: esą, jei tas išmokas panaikintų, reikia gerai išanalizuoti ir nuspręsti, kam lėšos būtiniausios, o ne taip lengva ranka mestelėti jaunimui, kultūrininkams ir sportininkams.
Taigi siūlymas nuskambėjo lyg balsas tyruose. Panašu, jog tarybos nariai nelinkę atsisakyti išmokų, nors ir kokios menkos jos būtų. Tiesa, svarstyta, kad prie šio klausimo reikėtų grįžti vasarį ir padiskutuoti komitetų posėdžių metu. Ar taip ir bus – pamatysim. Štai tada ir bus aišku, ar politikai mato kitų finansines problemas, ar jų nagiukai tik į save riečiasi.
2012 metų Savivaldybės biudžetą Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyrius teikė visiems Savivaldybės tarybos komitetams. Na, o tarybai jį pristatė Savivaldybės administracijos direktorė A. Beierle Eigirdienė.
Direktorė pradėjo nuo istorijos: 2008 metais biudžetas buvo 93,8 mln. Lt, 2009 m. – 97,8 mln. Lt, 2010 m. – 89,4 mln. Lt, 2011 m. – 91,4 mln. Lt, o 2012-aisiais – vos 85,9 mln. Lt. Palyginti su 2011 metais, šiųmetinis biudžetas mažėja 6 procentais.
Tarybai svarstyti pateiktos jau subalansuotos rajono pajamos ir išlaidos. Kadangi pajamos šiemet mažesnės, tai ir išlaidas, kad pastarosios neviršytų pajamų, teko apkarpyti. Savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis numatytas tik 11 mėnesių (atlyginimo už gruodį išmokėjimą nukeliant į 2013 metus), be to, tie atlyginimai 7 procentais sumažinti. Net 42 procentais sumažintos įstaigoms reikalingos lėšos šildymui, elektrai, vandeniui, transportui ir pan. Tai reiškia, kad įstaigos turės išgyventi iš pusės sumos arba jau po pusmečio nebeturės nė lito. Be to, gerokai apkarpyti ir įvairioms programoms skirti pinigai.
Pristatydama biudžetą, A. Beierle Eigirdienė akcentavo: „Koks jau tas biudžetas yra, toks ir yra. Prašau jį tvirtinti, tegu tampa kūnu, kad mes galėtume normaliai darbuotis“.
Beje, tvirtinamas biudžetas šiek tiek koreguotas: į atskirą eilutę išskirtos lėšos – 50 tūkst. Lt – Tarptautiniam Mykolo Oginskio festivaliui organizuoti (20 tūkst. Lt paimta iš kultūros programos, 30 tūkst. Lt – iš Savivaldybės administracijos išlaidų eilutės); 10 tūkst. Lt skirta ligoninei, kad ji priimtų ir pasirūpintų socialiai nedraustais asmenimis (suma surinkta nuo kiekvienos seniūnijos paimant po 1 000 Lt). Šiemet dar planuojama ieškoti lėšų kaimo rėmimo programai (reikia
10 000 Lt), koplytstulpiui prie rašytojos Žemaitės memorialinio muziejaus (20 000 Lt) bei padidinti Moksleivių dainų šventei skirtą eilutę.
Šiek tiek padiskutavę, tarybos nariai kėlė rankas ir mažiausią per pastaruosius penkerius metus biudžetą patvirtino. Ką daryti, kad Savivaldybės kišenė papilnėtų? Tarybos narys Gintautas Vaitkevičius pajuokavo: „Nutarkim į kiekvieną posėdį atsinešti po „Teleloto“ ar „Vikingų loto“ bilietą. Gal kartais pavyks bent kiek išlošti?..“
