„Po Gimtinės dangum jaučiuos pakylėta, dėkinga, kad galiu čia pabūti…“ – jautriai ir nuoširdžiai skambėjo poetės Jadvygos Sabaliauskaitės-Savickienės skaitomos naujausio eilėraščio, skirto gimtiesiems Vembūtams ir jų žmonėms, eilutės.
Rugsėjo 29-ąją Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vembūtų filiale, bendruomenės salėje, vyko šios kraštietės sveikinimų ir linkėjimų knygos „Žmogus – beribis kaip pasaulis“ pristatymas.
Pasak renginio viešnios, be galo malonu po daugelio metų atvažiuoti į gimtinę, susitikti su buvusiais kaimynais – jausmai, prisiminimai, gerumas niekur nedingsta, gal todėl iš tų pojūčių ir gimė trečioji Jadvygos knyga.
Atskleisti J. Sabaliauskaitės-Savickienės gyvenimo kelią, norą kurti, jos poezijos nuoširdumą padėjo renginio vedėjos – Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos darbuotojos Rasos Stanevičiūtės – klausimai viešniai ir skaitoma kūryba.
Apie begalinį mamos norą rūpintis kitais, dalytis ir iš šitų paskatų gimusias tris jos knygas kalbėjo sūnus Saulius.
Savo kūrybos dainų visiems dovanojo Viešvėnų kultūros centro meno vadovė Valda Valužienė.
Renginį organizavusi bibliotekos Vembūtų filialo bibliotekininkė Daiva Bagočienė nuoširdžiai dėkojo rašytojai, kolegoms, Viešvėnų kaimo bendruomenės pirmininkui Alfredui Vaitkevičiui, Vembūtų bendruomenės pirmininkei Aurelijai Jonušienei, Viešvėnų kultūros centro direktoriui Giedriui Pranckui, visiems atvykusiems bendruomenės nariams.
Kolegų vardu Daivai už renginį padėkojo Kaunatavos filialo bibliotekininkė Vilija Jocienė.
Jadvyga Sabaliauskaitė-Savickienė gimė 1942 metais Telšių rajone, Vembūtuose, tarp gražių slėnių ir kalvų. Baigusi Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą (dabar – gimnazija), mokslus tęsė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – universitetas) ir įgijo biologijos mokytojo specialybę. Mokytoja dirbo 45-erius metus. Paskutinė darbovietė – Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija, kurioje 26 metus mokė biologijos paslapčių.
Nedrąsi autorės kūryba prasidėjo dar vidurinėje mokykloje. Vėliau, organizuojant vestuves, giminės susitikimus, teko kurti scenarijus, kurie dažniausiai buvo paremti eilėmis. Be eiliuotų sveikinimų nepraeidavo ir kitos šventinės progos.
2002 metais gimė pirmoji knyga „Vestuvės. Giminės susitikimai. Proginiai posmai“. 2012 metais autorė ėmėsi prozos ir parašė „Slaptąją bylą Nr. 287. Ko nepapasakojo Tėvas“. Ši knyga apie autorės Tėvelį, politinį kalinį, ir skirta šeimos nariams, jų atžaloms.
Trečioji knyga visai kitokia – eiliuoti sveikinimai ir linkėjimai, kurti bažnytinio senjorų choro bendražygiams. Yra eilių, skirtų autorės šeimos nariams, draugams, kitiems artimiesiems.
Loretos Gedeikienės nuotr.
