Mažeikių muziejaus darbuotojai kviečia rajono gyventojus savo archyvuose, albumuose paieškoti 1940–1990 m. nuotraukų, negatyvų ir jais pasidalyti su muziejininkais.
Jūsų nuotraukos gali tapti planuojamos parodos eksponatais ar istorinio fotoalbumo dalimi.
Muziejus neprašo fotografijų padovanoti, nuskenuoti originalai bus grąžinami.
Nuotraukose atsispindi laikotarpis
Rugpjūtį Mažeikių muziejuje vyko paroda „Mažeikių istorinė fotografija (1940–1960 m.)“, kurioje buvo pristatytos to laikotarpio nuotraukos, susijusios su Mažeikiais.
Vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas pasakojo: „Projektą planuojame tęsti etapais. Kitais metais numatyta surengti fotografijų parodą, kurioje bus galima susipažinti su Mažeikių miesto kasdienybe ir plėtra 1960–1980 metų laikotarpiu. Norime, kad į šią parodą būtų atrinkti patys geriausi kadrai. Ne paslaptis, kad tų laikų nuotraukos buvo ne pačios geriausios kokybės, jos nusileido smetoninės Lietuvos laikų fotografijoms.“
Muziejaus darbuotojas pažymėjo, kad žmonės neturėtų nuogąstauti – nuotraukos bus nuskenuojamos, originalai grąžinami. Jis informavo: labiausiai muziejininkai laukia negatyvų – iš jų pavyksta padaryti kokybiškesnes fotografijas nei skenuojant senas.
Laukia įvairių nuotraukų
Žmonės jau atsiliepia į Mažeikių muziejaus kvietimą kartu kurti parodą ir istorinių nuotraukų albumą.
Šiomis dienomis Pranas Noreika atnešė pluoštą senų fotografijų. Vienoje jų, datuojamoje 1947 m., įamžintas mažeikiškio tėvas Leonas Noreika, dirbęs tuometiniame Mažeikių valstybiniame avalynės fabrike „Apavas“. Šis fabrikas buvo įsikūręs Viekšnių gatvės 2-ajame name (pastatas yra išlikęs). Fabrike buvo tik kelios siuvimo mašinos, vyravo rankų darbas. Per dieną buvo pagaminama apie 40 porų batų.
Muziejuje jau surinkta įdomių fotografijų: merginos, 1954 m. Mažeikių parke skaitančios knygą, nuotrauka, Laisvės gatvės vaizdas 1943 m., Kankinių arba Pranciškaus Asyžiečio kryžius (apie 1940 m.), sovietų kareivis (apie 1944–1945 m.), Užgavėnių persirengėlis (apie 1956 m.) ir kt.
Domina ir rajono vaizdai
Muziejininkų laukia kruopštus darbas. Žmonės atneša pluoštus fotografijų su to laikotarpio vaizdais, įvykiais. Pavyzdžiui, P. Noreika atnešė fotografijų iš Žemalės.
„Šiam projektui, kuris skirtas konkrečiai Mažeikių miestui, jos netinka, tačiau laukiame ir tokių – fotonuotraukos ir negatyvai papildys muziejaus fondus, galimai pasitarnaus ateities projektams“, – akcentavo V. Ramanauskas.
Istorinis mūsų miesto laikotarpis atsiskleis ne tik per asmenines mažeikiškių atneštas nuotraukas, bet ir fotografijas iš muziejaus fondo archyvų. Ypač daug to laikotarpio vaizdų yra prieš kelerius metus rastame rajono laikraščio fotografo Vaclovo Žilevičiaus negatyvų archyve.
Nuotraukos ir negatyvai buvo renkami jau seniai, tačiau, pasak V. Ramanausko, dabar yra aiškus tikslas, kur visa tai galima bus panaudoti artimiausiu laiku.
Pirmasis leidinys pasiteisino
Pirmas fotografijų albumas, susietas su Mažeikių miesto istorija, – pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį 2018 m. išleista knyga „Mažeikių istorinė fotografija XIX amžiaus pabaiga–1940 m.“
„Vien tai, kad po dvejų metų pasirodė antras šios knygos, iliustruotos 197 nuotraukomis, leidimas, rodo, kad susidomėjimas buvo didžiulis. Paprastai istorinės knygos nebūna itin populiarios, tačiau mažeikiškių reakcija į šį albumą – kas kita. Pastebimas susidomėjimas miesto istorija – leidinį įsigyja mokyklos, organizacijos, atvykę svečiai“, – sakė V. Ramanauskas, vienas iš albumo sudarytojų.
Į klausimą apie istorinių nuotraukų albumo tęsinį muziejininkas atsakė: sudarytojų ir leidėjų laukia didžiulis darbas, jis gali užtrukti apie dvejus metus.
Informacija turintiesiems istorinių nuotraukų: su vyriausiuoju muziejininku V. Ramanausku galima susisiekti tel. (8 443) 25 798 arba el. paštu vytautas.ramanauskas@mazeikiumuziejus.lt
Kazio BUŽOKO nuotr.
Nuotr. iš Prano Noreikos šeimos archyvo
Nuotr. iš kolekcininko Mariaus Jankausko archyvo
